Palyginus su liepos mėnesiu JAV Gamybos indeksas šį kartą nukrito nuo 50 iki 49,9, o paslaugų padidėjo nuo 49,5 iki 50,6.

Kadangi pokyčiai nebuvo reikšmingi, o abiejų indeksų vertės svyruoja aplink 50 – tai yra ribą, skiriančią sektoriuje sukuriamų prekių ir paslaugų vertės kilimą nuo mažėjimo, panašu, kad situacija abiejuose sektoriuose yra pakankamai sudėtinga ir parodo netikrumą dėl ateities.

Daug prastesni buvo penktadienį pasirodę JAV darbo rinkos duomenys. Rugpjūtis buvo dar vienas mėnuo, per kurį darbo vietų skaičius JAV sumažėjo,84 tūkstančiais, tai yra nežymiai daugiau nei ekonomistų prognozuoti 75 tūkstančiai.

Be to buvo peržiūrėti ir sumažinti birželio ir liepos mėnesių duomenys. Ypač stipriai buvo pakeistas birželio rodiklis. Iš pradžių buvo manoma, kad per pirmąjį vasaros mėnesį JAV ekonomika prarado 51 tūkstantį darbo vietų, tačiau patikslintas skaičius yra gerokai pesimistiškesnis – 100 tūkstančių.

Stipriai nerimauti verčia ir bendras nedarbo lygis šalyje, kuris rugpjūtį pasiekė 6,1 procento ir tai yra gerokai daugiau nei ekonomistų prognozuoti 5,7 procento ir šiuo metu nedarbas JAV yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus.

Negana to, ekonomistai skaičiuoja vadinamąjį ”vargo” indeksą (angl. misery index), kurio vertė gaunama sudedant nedarbo ir infliacijos dydžius. Po paskutinių darbo rinkos naujienų šis indeksas pasiekė lygius, nematytus nuo pat 1991 metų recesijos -11,7 procentų.

Federalinio rezervų banko publikuojama JAV dabartinės ekonominės situacijos ataskaita (angl. The Beige Book) taip pat rodo, kad ekonomika lėtėja daugumoje šalies regionų ir prie to labiausiai prisideda smukęs namų ūkių vartojimas, aukštos kainos, sumažėjęs gamybos lygis bei silpna nekilnojamo turto rinka.

Ši ataskaita yra sudaroma vykdant verslininkų, ekonomistų ir rinkos ekspertų apklausas 12 JAV regionų ir vėliau yra aptariama Federaliniame atviros rinkos komitete, kuriame priimami sprendimai dėl dolerio bazinių palūkanų normos.

Laukė ECB sprendimo

Europoje labiausiai laukiamas įvykis buvo Europos centrinio banko susirinkimas ir sprendimas dėl bazinių palūkanų normos.

Kai kurie rinkos dalyviai tikėjosi, kad kritus naftos ir kitų žaliavų kainoms ir sumažėjus infliacijos grėsmei bei Eurozonai balansuojant ant recesijos ribos, ECB sušvelnins toną ir duos suprasti, kad yra linkęs mažinti palūkanas.

Šie lūkesčiai nepasiteisino. Banko prezidentas Trišė patvirtino, kad dabartinis požiūris yra “laukti ir žiūrėti, kas vyksta”. Kartu buvo padidinta 2009 metų infliacijos prognozė iki 2,6 procento, o tai yra žymiai daugiau nei ECB siekiamas 2 procentų lygis.

Taip pat buvo išsakyta mintis, kad dabar vykstantis ekonomikos lėtėjimas yra lauktas, tačiau trumpalaikis reiškinys. Tai rodo, kad centrinis bankas ir toliau laiko infliaciją pagrindine grėsme ekonomikai ir neketina artimiausiu laikotarpiu mažinti bazinių palūkanų normos.

PMI (Purchasing Manager Index) indeksai, parodantys gamybos ir paslaugų sektoriaus padėtį Eurozonoje, taip pat nuvylė investuotojus.

Tiesa, tiek gamybos, tiek paslaugų indeksai kiek pakilo nuo liepos mėnesio žemumų, tačiau šis pokytis buvo nežymus ir svarbiausia yra tai, kad abu indeksai jau keletą mėnesių yra žemiau 50 lygio, kas rodo besitęsiantį sektorių mažėjimą ir toliau didina recesijos Europoje tikimybę.

Sudėtinis PMI indeksas, matuojantis viso privataus sektoriaus ekonomikos aktyvumą, per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo. Rugpjūtį jo vertė buvo 48,2 ir tai yra ženklus nuosmukis lyginant su 2007 rugpjūčiu, kai indekso reikšmė siekė 57,3.

Šių neigiamų naujienų fone akcijos pigo tiek išsivysčiusiuose regionuose – Europoje 5,5 proc, Japonijoje net 6,6 procento, tiek besivystančiose šalyse. Politinių problemų ir žaliavų kainų kritimo kamuojama Rusijos akcijų rinka per savaitę nukrito dar beveik 11 procentų.

Gana sunku būtų išskirti konkrečią priežastį, dėl kurios išsivystė plataus masto kritimas rinkose. Panašu, kad nerimas dėl ekonominių problemų kaupėsi pastaruosius porą mėnesių ir būtent dabar prasiveržė plataus masto akcijų išpardavimu.

Parduodami rizikingiausi aktyvai

Rinkose vyksta tolerancijos rizikai mažėjimas, kuomet investuotojai parduoda rizikingiausius aktyvus – t.y. akcijas ir ieško saugesnės užuovėjos; tradiciškai ja tampa obligacijos.

Taigi nenuostabu, kad „meškoms“ dominuojant akcijų rinkose, obligacijos praėjusią savaitę stipriai brango. Kalbant apie valiutas doleris toliau stiprėjo euro atžvilgiu. Tai nulemia tai, kad investuotojai tikisi, kad Eurozonos ekonomika ir toliau buksuos, tuo tarpu iš JAV laukiama tam tikrų atsigavimo ženklų.

Jei šis scenarijus pasiteisintų palūkanų normos diferencialas, kuris šiuo metu yra euro naudai turėtų mažėti ar visiškai išnykti. Būtent tokie lūkesčiai skatina dolerio brangimą. Žaliavų rinkose toliau buvo stebima ta pati paskutinių savaičių tendencija – staigus naftos kainos mažėjimas. Praėjusią savaitę jos vertė smuko dar 8 procentais iki 106 dolerių už barelį.

Šį savaitgalį JAV iždas paskelbė apie galimybę perimti dvi didžiausias hipotekinių paskolų kompanijas „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“, kurios kartu yra išdavusios ar garantavusios beveik pusę būsto paskolų JAV. Šis vyriausybės žingsnis rodo, kad bus imamasi visų galimų priemonių siekiant išgelbėti kompanijas, kurių bankrotas būtų skausmingas smūgis visai JAV ekonomikai ir kartu dar labiau destabilizuotų situaciją finansų rinkose.

Vyriausybė įsipareigojo įnešti iki 100 mlrd. dolerių į kiekvieną iš kompanijų, jei tai būtų reikalinga užtikrinant jų įsipareigojimų vykdymą. Be to, vyriausybė supirkinės hipotekomis padengtus vertybinius popierius (angl. mortgage backed securities), kuriuos yra išleidę „Fannie Mae“ ir Freddie Mac“. (ar tiksl9s pavadinimai?)

Šios naujienos paskelbtos naktį Lietuvos laiku, prieš pat Azijos prekybos sesiją, sukėlė optimizmo bangą akcijų rinkose. Azijos šalių akcijų indeksai šoktelėjo į viršų apie 4 procentus. Prie to labiausiai prisidėjo stipriai brangusios finansų sektoriaus kompanijos.

S&P 500 ateities indeksiniai sandoriai lyginant su penktadienio uždarymo kaina pabrango 3 procentais, taip pakildami į prieš savaitę buvusius lygius. Jais pasekė ir daugelis Europos bei Rusijos akcijų indeksų, kurių vertės pirmadienio rytą buvo apie 4 procentais didesnės nei penktadienio uždarymo kainos.