Finansų rinkose stiprėja nuojauta, kad palūkanos eurais bus padidintos jau šią savaitę

Praėjusią savaitę daugiausia dėmesio sulaukė įvykęs JAV centrinio banko (Fed) susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama dėl bazinių palūkanų JAV doleriais nustatymo. Šįkart bazinė palūkanų norma išliko nepakeista – 2 proc., ir toks sprendimas visiškai nenustebino rinkos dalyvių. Fed teigimu, dėl brangstančių energijos išteklių ir kitų žaliavų infliacija šiuo metu yra didžiausia problema. Kovojant su didėjančia infliacija natūralus Fed žingsnis turėtų būti palūkanų didinimas, tačiau šiuo metu kelti palūkanų neleidžia lėtėjantis ekonomikos augimas.

Dėl didesnio ekonomikos nuosmukio rizikos, kuri išlieka labai reali, Fed neužsiminė apie tai, kad artimiausiu metu galėtų padidinti bazinę palūkanų normą, o tai pakeitė rinkos dalyvių lūkesčius. Tikėtina, kad palūkanos bus didinamos ne anksčiau kaip šį rudenį.

Tuo tarpu Europos centrinis bankas šį ketvirtadienį tikriausiai jau griežtins pinigų politiką. Tikimasi, kad bazinė palūkanų norma bus padidinta 0,25 proc. punkto iki 4,25 proc. Palūkanų normos didinimu, kuris, kaip manoma, gali būti vienkartinis, būtų siekiama sustabdyti infliacijos didėjimą. Kaip įprasta, finansų rinkų dalyviai įdėmiai lauks ir kartu skelbiamo oficialaus pareiškimo, kuriame bus ieškoma užuominų apie tolesnius galimus centrinio banko veiksmus.

Makroekonominės naujienos praėjusią savaitę buvo prastos

Fed susirinkimo praėjusią savaitę buvo paskelbti keli gana prasti ekonominiai rodikliai euro zonoje ir JAV. Vokietijos Ifo verslo pasitikėjimo indeksas, kuris rodo įmonių nuotaikas, šį mėnesį smuko iki žemiausio lygio per daugiau kaip 2 metus. Dar prastesnės naujienos buvo iš euro zonos gamybos ir paslaugų sektorių, kadangi abiejuose sektoriuose šį mėnesį užfiksuotas jau nebe augimas, o smukimas.

JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį smuko iki žemiausio lygio per 16 metų ir tam daugiausiai įtakos turėjo brangstantis maistas ir degalai bei didėjantis nedarbo lygis. Taip pat praėjusią savaitę paskelbta ir apie tolesnį JAV nekilnojamojo turto kainų mažėjimą.

Pasiektas naujas naftos kainos rekordas

Praėjusį penktadienį naftos kaina vėl pasiekė rekordą – beveik 143 JAV dolerių už barelį. Naftos brangimą lėmė trys pagrindinės priežastys. Pirmoji – tolesnis dolerio pigimas. Doleris euro atžvilgiu praėjusią savaitę atpigo daugiau kaip 1 proc. Antra, Libija, kuri pagal naftos išgavimą užima trečiąją vietą Afrikoje, užsiminė apie ketinimus sumažinti naftos gavybą, kadangi, jos teigimu, rinkoje naftos ir taip yra per daug.

Be to, naftos kainos kilimui įtakos turėjo ir OPEC prezidento pareiškimas, kad nafta šią vasarą gali pabrangti iki 170 JAV dolerių už barelį, ypač jei Europos centrinis bankas nuspręstų padidinti bazines palūkanų normas, kas tikriausiai lemtų tolesnį dolerio pigimą. Be to, OPEC prezidentas prognozuoja, kad jei kiltų politinė krizė dėl Irano ir būtų nutrauktas Irano naftos eksportas, tai naftos kaina staigiai pakiltų virš 200 dolerių už barelį.

Akcijų rinkoje nuotaikos išlieka niūrios

Akcijų rinkoje iki praėjusios savaitės ketvirtadienio buvo dar palyginti ramu, tačiau per paskutines dvi savaitės dienas akcijos gerokai atpigo. Pardavinėti akcijas paskatino naujas naftos kainos rekordas, kadangi dėl brangios naftos pasaulio ekonomikos nuosmukis gali būti didesnis negu šiuo metu tikimasi. Be to, prisidėjo ir lūkesčiai, kad pasaulio centriniai bankai toliau didins bazines palūkanų normas, kadangi infliacija jau daug kur viršija toleruotinas ribas.

Per praėjusią savaitę pagrindiniai JAV akcijų kainų indeksai sumažėjo 3–4 proc., Europos – apie 2 proc., o Azijos – 3–5 procentais.