Tai yra konservatyvūs vertinimai. Kai kurie analitikai mano, kad šis rodiklis išliks apie šešis procentus“, – teigia ekspertė. Ji taip pat tvirtina, jog toks ekonomikos augimo sulėtėjimas vertintinas labai teigiamai, o bendra makroekonominė situacija šalyje yra geriausias vadinamojo „švelnaus ekonomikos nusileidimo“ scenarijaus pavyzdys.
Teigiamai žurnalui „Investuok“ Lenkijos ekonomiką apibūdina ir „Aurora Holding“ portfelių valdytojas Petras Kudaras: „Lenkijoje ekonomikos augimas stabilus, infliacija kontroliuojama. Šalis mažai prasiskolinusi, o bankų paskolų lygis nėra aukštas. Nors infliacija po truputį didėja visame regione, bet Lenkijoje, lyginant su Baltijos šalimis ar Balkanais, šis rodiklis išlieka normalus“. Ekspertas taip pat priduria, jog Lenkijos užsienio prekybos balansai žymiai geresni už Baltijos valstybių ar Rumunijos ir Bulgarijos. Pasak V. Klyvienės, Lenkijos einamosios sąskaitos deficitas net ir sparčiai augant ekonomikai išliko nedidelis – apie 3,7 proc. BVP (2007 m.).
Ekspertai sutaria, kad šiuo metu, kai visas pasaulis patiria didesnes ar mažesnes problemas, Lenkijos ekonomika išlieka stabili dėl to, jog spartus augimas prasidėjo palyginti neseniai (tik prieš keletą metų), o jam finansuoti šalis santykinai mažai prasiskolino.
Nedarbas pristabdė atlyginimus
Pasak P. Kudaro, Lenkijoje išvengta vadinamojo ekonomikos „perkaitimo“, nes šalies ekonomika augo nuosaikiai ir ne taip sparčiai, kaip, pavyzdžiui, Baltijos valstybių.
„Lenkijoje visą laiką buvo prastesnė situacija. Augimas nebuvo toks greitas. Lenkijoje visą laiką buvo didelio nedarbo problema. Prieš keletą metų nedarbas siekė iki 17 proc. Darbuotojų pasiūla neleido susiformuoti „atlyginimų burbului“. Pas mus perkaitimas įvyko todėl, kad trūkstant darbuotojų reikėjo kelti atlyginimus“, – subalansuoto augimo priežastis Lenkijoje vardina „Aurora Holding“ atstovas. Jis taip pat mano, jog nedarbas savotiškai padėjo Lenkijai išvengti didesnių problemų.
Didžioji partnerė Vokietija
Vertinant priežastis, nulėmusias Lenkijos augimą, tvirtinama, jog lenkai sėkmingai pasinaudojo ir šalies geografine padėtimi – siena su Vokietija. Lenkija skyrė daug dėmesio skatindama maksimaliai aktyvius ryšius su didele ir galinga kaimyne, kuri pastaraisiais metais taip pat augo. Vokietija yra didžiausia Lenkijos prekybos partnerė.
„Kai geriausiais laikotarpiais Vokietijos ekonomika augo, tai davė didžiulį impulsą ir Lenkijai. Tačiau jei augimas sulėtės Vokietijoje, prastės ir Lenkijos perspektyvos.“ „Danske Bank“ analitikė priduria, jog pastaruoju metu brangęs zlotas bei sparčiai kilęs darbo užmokestis sumažino Lenkijos konkurencingumą, o tai keičia abiejų prekybos partnerių tarpusavio priklausomybę.
Gausios užsienio investicijos
Pasak V. Klyvienės, Lenkija išsiskiria ir ypatingai gausiomis tiesioginėmis „plyno lauko“ užsienio investicijomis. „Tai yra labai sveikintina. Tiesioginės užsienio investicijos yra vienas iš sveikiausių ekonomikos augimo variklių“, – tikina „Danske Bank“ analitikė. Ji teigia, jog šios investicijos iš esmės finansavo einamosios sąskaitos deficitą.
Plačiai paskirstytos investicijos – viena iš subalansuoto Lenkijos augimo priežasčių. Pasak V. Klyvienės, užsienio investicijos nebuvo nukreiptos į vieną sektorių, pavyzdžiui, statybas ar nekilnojamąjį turtą. Kaimynų ekonomikos brandumą rodo stambių gamintojų („Bridgestone“, „Toyota“, „Dell“, „Sharp“, „Bosch“, „Whirlpool“, LG) atėjimas į Lenkiją. Čia savo gamybą perkėlė nemažai garsių kompanijų, gaminančių automobilių dalis, buitinę techniką ir optiką.
„Stambūs gamintojai gerai vertina Lenkiją. Galima daryti prielaidą, kad toks pasitikėjimas Lenkija išliks. Gana stripriai vėstantis ekonomikos klimatas Europoje, gali paskatinti gamintojus perkelti savo veiklą į mažesnių sąnaudų šalį – Lenkiją. Užsienio investicijoms Lenkijos rinka patraukli kaip didelė auganti ekonomika“, – žurnale „Investuok“ reziumuoja analitikė.
Masalai investuotojams
Papildomas stimulas investuotojams galėtų būti ir tai, jog Lenkija ateityje planuoja daug ilgalaikių ekonominių reformų. Numatomi struktūriniai pokyčiai: mokesčių mažinimas, darbo rinkos reformos bei euro įvedimo siekis, turėtų pagerinti investicinį klimatą šalyje.
Analitikai labai palankiai vertina ir planą privatizuoti daug valstybinių įmonių. „Lenkija turi dar daug valstybinio turto, kurį gali privatizuoti. Per ateinančius dvejus metus planuojama privatizuoti daugiau kaip 700 įmonių. Dalis jų greičiausiai bus privatizuojama ir per akcijų biržą. Būtų logiška „pamaitinti“ tokią didelę biržą“, – svarsto V. Klyvienė.
Lenkijos investicinį patrauklumą gali padidinti ir galimas palūkanų normų mažinimas ateityje. Laikyti aukštas palūkanas vertė auganti infliacija ir didėjantis darbo užmokestis – Lenkija įžvelgė galimą „perkaitimo“ grėsmę. Tačiau matant bendrą ekonomikų „vėsimą“ regione ekspertai neatmeta galimybės, jog Lenkijos centrinis bankas ateityje gali mažinti palūkanų normas. Pasak „Danske Bank“ analitikės, laisvesnę centrinio banko politiką galima prognozuoti nuo 2009 m., ypač jei sumažės pasaulinių maisto ir energetinių produktų kainų augimas. Tačiau radikalių palūkanų normų „apkarpymų“ analitikė siūlo nesitikėti.
Euras iki 2011 m.
„Lenkija planuoja įsivesti eurą iki 2011 metų. Tam dedamos didžiulės pastangos – mažinamas biudžeto deficitas. Pastarasis praeityje buvo didžiausias stabdys euro įvedimo kelyje“, – teigia V. Klyvienė. Anot jos, Lenkijos galimybės įsivesti eurą vertinamos gana gerai. „Trūksta nebent tik politinės valios ir didesnio piliečių palaikymo įsivesti eurą bei griežtesnio požiūrio į valstybės finansus, kad, įvertinus visus galimus ekonominius sukrėtimus, nebūtų viršytas Mastrichto kriterijus“, – sako V. Klyvienė.
Tačiau vienu iš pagrindinių iššūkių Lenkijai vidutiniu laikotarpiu tampa sparčiai augantis darbo užmokestis. Mažėjant nedarbui, pradeda trūkti kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų patenkinti užsienio investuotojų poreikius. Kyla grėsmė, jog tai gali įsukti infliacijos spiralę.
„Danske Bank“ prognozuoja, kad šių metų trečiąjį ketvirtį infliacija Lenkijoje pasieks savo piką – 4,3–4,5 proc. Vėliau dėl lėtesnio ekonomikos augimo ji turėtų stabilizuotis ties žemesne nei 3 proc. riba.
Pasak V. Klyvienės fundamentalūs Lenkijos ekonomikos rodikliai ilgalaikėje perspektyvoje išlieka pozityvūs, todėl tai leidžia tikėtis panašių tendencijų ir šalies finansų rinkoje.
Akcijos: kainos stabilizavosi
„Aurora Holding“ portfelių valdytojas Petras Kudaras tikina, kad Lenkijos akcijų rinka atrodo geriausiai Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regione. „Investuotojams dairytis į Lenkiją dėl įvairovės tikrai verta. Iš tų regionų, kuriuose dažniausiai investuoja lietuviai, Lenkija atrodo viena patraukliausių, nors ir nėra pati pigiausia. Vengrija turi didelių makroekonominių problemų, Čekijoje makroekonominė situacija yra gera, tačiau čia mažas akcijų pasirinkimas. Lenkijos biržoje pasirinkimas labai didelis“, – priežastis, dėl kurių verta galvoti apie Lenkiją, žurnale „Investuok“ vardina P. Kudaras.
„Didžiausioje Centrinės ir Rytų Europos regiono Lenkijos akcijų biržoje yra daug tiek užsienio, tiek vietinių pinigų. Rinka didelė, prekyba vyksta aktyviai, aktyvūs vietiniai investuotojai. Vertinant bendrai, Lenkijos akcijų biržą palyginti nedaug paveikė ir bendras pasaulio akcijų rinkų nuosmukis, pastaruoju metu kritimas stabilizavosi, o nuo metų pradžios Varšuvos birža nukrito „tik“ apie 15 proc. Tai yra neblogas rodiklis, lyginant ją su kitomis CRE valstybėmis ar Balkanų regionu“, – Lenkijos finansų rinką apibūdina „Finasta investicijų valdymo“ fondų valdytojas Justas Vaičiulionis. Tačiau pastebi, jog vertinant 3 pagrindinius Varšuvos biržos indeksus kainų nuosmukių dydžiai labai skiriasi.
Didelis atotrūkis
Varšuvos vertybinių popierių biržos vidutinė dienos apyvarta daugiau kaip 200 kartų pranoksta Vilniaus ir gali suvilioti didesnių rinkų ieškančius investuotojus. Visgi P. Kudaras siūlo labai nesureikšminti kaimynų biržos dydžio ir prekybos aktyvumo. Nors investuotojams Lenkija gali būti labai patraukli dėl savo dydžio, prekybos apyvartos vertinant skirtingo dydžio įmones labai skiriasi.
„Lenkijos akcijų rinkoje matomas didelis susiskirstymas tarp stambiausių įmonių, įtraukiamų į WIG 20 indeksą, ir likusios dalies – „mWIg 40“ ir „sWIG 80“ indeksų. Tos 20 didžiausių kompanijų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama, labai domina užsienio investuotojus. Varšuvos biržoje per dieną šių kompanijų apyvartos gali siekti po 30 milijonų eurų. Tačiau į WIG 20 indeksą nebepatenkančių bendrovių apyvartos gerokai mažesnės“, – teigia P. Kudaras.
Eksperto teigimu, iš daugiau kaip 300 Varšuvos vertybinių popierių biržą sudarančių bendrovių tik apie 50 galėtų pasigirti milijoną eurų per dieną viršijančiomis apyvartomis. Milijono eurų per dieną apyvarta, pasak P. Kudaro, per maža rimtiems užsienio investuotojams. Mažesnes akcijų apyvartas turinčių kompanijų indeksuose „žaidžia“ smulkesni investuotojai.
Mažų įmonių kainos smuko iki 50 proc.
P. Kudaro teigimu, skirtingos prekybos apyvartos sąlygoja ir skirtingas rinkos tendencijas. „WIG 20 indeksas nuo savo viršūnės iki dabar nukrito maždaug 25 proc. Tuo metu „mWIg 40‘ ir „sWIG 80“ indeksų nuosmukiai siekė ir po 40 ar 50 proc.“, – žurnale „Investuok“ pasakojo „Aurora Holding“ portfelių valdytojas.
Eksperto teigimu, iš WIG 20 indeksui priklausančių bendrovių galima tikėtis mažesnių svyravimų. Jų vertinimai nebuvo tokie brangūs, nebuvo ir didelių nuosmukių, kuriuos buvo galima matyti smulkiose kompanijose. Pastarosios turėjo ir „kainų burbulo“ požymių. Kai kurių smulkių biržos kompanijų P/E rodikliai (pelnas, tenkantis akcijai) prieš metus siekė net 35.
Pensijų fondai ir IPO bumas
Pasak J. Vaičiulionio, pernai akcijų kainas Lenkijoje stipriai kėlė ir vietiniai pensijų fondai, kurie apie 90–95 proc. akcijoms skiriamų lėšų privalo investuoti tik vidaus rinkoje. Toks didžiulių pinigų „įkalinimas“ namų rinkoje – nemažas palaikymas rinkai. Didesnės pasiūlos trokštantys pensijų fondai į biržą pritraukė daug vietinių ir užsienio bendrovių. 2006ųjų žiemą ir praėjusių metų pavasarį naujai į biržą atėjusių įmonių akcijų siūlymų (IPO) bumas buvo labai didelis.
Daugelis bendrovių, ypač smulkiosios, buvo įkainotos labai brangiai. Po IPO bumo atsirado ir ne visai sveikintinas reiškinys.
„Nemaža dalis IPO vyko ne tam, kad būtų pritrauktas kapitalas, bet tam, kad esami akcininkai galėtų brangiai parduoti turimas akcijas. Lenkijoje nemažai IPO baigdavosi tuo, jog didžioji dalis pinigų patekdavo ne į įmonę, o jos buvusiems akcininkams. Seni akcininkai pardavė savas akcijas ir pasitraukė iš įmonių veiklos. 20–30 proc. bendrovių akcijų atiteko fondams ar smulkiems investuotojams, o pridėtinė vertė neatsirado. Pastebėję geras sąlygas rinkoje verslininkai patys pradėjo spekuliuoti savo akcijomis“, – neigiamas IPO bumo Lenkijoje pasekmes įvardija „Finasta investicijų valdymo“ ekspertas.
Lenkijos akcijų burbulas
Investicijų valdymo bendrovės „East Capital“, šiuo metu pristatančios naują fondą, investuosiantį Vidurio Europos ir Baltijos šalių rinkose, partneris ir fondų valdytojas Aivaras Abromavičius žurnale „Investuok“ teigia, jog šis fondas didžiausią dėmesį žada skirti gerokai atpigusioms Lenkijos akcijoms. Anot fondų valdytojo, „East Capital“ iki šiol, galima sakyti, ignoravo Lenkiją, nes manė, jog rinka per brangi. Varšuvos biržos augimas dėl ypač aktyvių vietinių pensijų ir investicijų fondų, kurie sukuria apie 40 proc. rinkos, buvo praktiškai užprogramuotas: kiekvieno mėnesio 25 – 26 dieną surinkę fondai investuodavo vis naujas „pinigų porcijas“. Iš principo tai buvo priverstinis pirkimas.
Pasak A. Abromavičiaus, Lenkijos „akcijų burbulas“ pūtėsi ir dėl objektyvių priežasčių: akcijų rinka visada bando nuspėti ateitį. Rinkos dalyviai atspėjo Lenkijos ekonomikos kryptį ir būsimus įmonių pelnus – akcijos brango. Tačiau, kaip dažnai nutinka, investuotojai pervertina potencialą. Panašiai nutiko ir Kinijoje ar Saudo Arabijoje, kur bankų akcijos dar visai neseniai kainavo 10 kartų daugiau nei jų buhalterinė vertė. Kryptis buvo teisinga, tačiau kainos kilo per daug.
Prasidėjus bruzdėjimui pasaulyje, kritimui daugiausiai įtakos turėjo per didelės akcijų kainų vertės, mano „East Capital“ fondų valdytojas. Anksčiau rinką kėlė labai audringai besivystanti Lenkijos investicinių fondų industrija. Sulėtėjus kainų augimui ir joms pasukus žemyn, investuotojai, iš esmės rinkos naujokai, pradėjo išsiiminėti pinigus. Dalis fondų investavo į mažiau likvidžias akcijas, dėl mažų apyvartų kainos krito labai smarkiai.
A. Abromavičius teigia, jog po tokio didelio kritimo tikrai verta žiūrėti į Lenkiją. Tuo labiau jog kritimas stabilizavosi. Labiausiai atpigo vidutinio dydžio įmonių akcijos. „Manome, jog jos jau nukrito pakankamai ir norintys rasti vertę čia turi tokias galimybes. Anksčiau tokių, paprastai rizikingesnėmis laikomų, įmonių akcijos buvo labiausiai pervertinamos – jų pelnai augo sparčiausiai. Prasidėjus krizei pasaulio rinkose, pirmiausia buvo išparduotos rizikingiausių įmonių akcijos, tad jos labiausiai ir atpigo. Tikimasi, jog vidutinės bei mažos įmonės ir toliau generuos didžiausius pelnus, tad šis segmentas atrodo patraukliausiai“, – mano „East Capital“ fondų valdytojas.
Įmonių rezultatai geri
Pasak J. Vaičiulionio, Lenkijos bendrovių skelbiami pelnai yra gana įspūdingi, manoma, jog sveikas regiono ekonominis vystymasis išliks ir toliau. Dar optimistiškiau įmonių situaciją ir perspektyvas vertina „East Capital“ fondų valdytojas A. Abromavičius. Jis mano, jog įmonės sveikos, jų augimo lėtėjimo ženklų nesimato, atvirkščiai, jos ir toliau auga ganėtinai sparčiai.
„Bent jau kol kas Lenkijos įmonės atrodo patraukliau nei bet kada per paskutinius 3 metus. Lenkija ilgai delsė ir, kai Lietuva augo, Lenkijoje vyravo visiška stagnacija. Ekonomika atsigavo tik 2006 m. Baltijos valstybių ekonomika jau 10 metų augo po 5 proc., manome, jog prieš 2–3 metus prasidėjęs Lenkijos ekonominis augimas užsitęs panašiai kaip ir Baltijos valstybėse. Atitinkamai įmonių pelnai toliau augs“, – prognozuoja A. Abromavičius. Jis tvirtina, jog Lenkijos rinkos situacija visai kitokia nei, pavyzdžiui, Vengrijos, kur ekonomika ilgą laiką stovi vietoje – akcijos „pigios dėl priežasties“. Baltijos regione stebimas pelnų mažėjimas – vėlgi akcijos kainos turi kristi. Lenkijos augimas, anot „East Capital“ partnerio, pastovus ir didelis. Jis turi būti matomas iš kompanijų pelnų. Įmonių pelnai toliau auga, o šis augimas akcijų kainose kol kas neatsispindi.
Panašiai situaciją vertina ir „Finasta investicijų valdymo“ fondų valdytojas. Pasak J. Vaičiulionio, pernai vasarą ir rudenį daug kapitalo pritraukusi Varšuvos vertybinių popierių birža buvo santykinai per brangi, tačiau visai kitokia situacija dabar – vidutinis rinkos P/E rodiklis svyruoja apie 12. Tokia rodiklio reikšmė, anot eksperto, rodo Lenkijos rinką esant santykinai nebrangią ir sveiką.
Daugiau informacijos apie Lenkijos įmones birželio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Nemokami „Investuok“ seminarai
Birželio mėnesio žurnalo „Investuok“ tema: „Nekilnojamasis turtas užsienyje“. JAV, Bulgarija, Šiaurės Kipras ir Margarita. Užsiregistravusiems seminarai apie NT užsienyje – nemokami. Seminarai vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose
Daugiau informacijos ir registracija www.kurinvestuoti.lt
