Naftos kaina sumažėjo 3,7 proc. iki 127,4 JAV dolerio už barelį, auksas per savaitę atpigo net 4,2 proc. iki 886,5 JAV dolerio už unciją.

Dvi temos – naftos kaina ir makroekonominė situacija JAV bei Europoje – diktavo praėjusios savaitės „madas“ pasaulio akcijų rinkose.

Gegužės 22 dieną pasiektas naftos kainos rekordas (135 JAV doleriai už barelį) slėgė globalias rinkas praėjusios savaitės pradžioje, bet vėliau paskelbti geresni nei tikėtasi JAV I ketv. bendrojo vidaus augimo (BVP), nekilnojamojo turto pardavimų bei ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų duomenys vėl sustiprino optimizmą dėl atsigaunančio (ar bent jau stipriai nebelėtėjančio) JAV ūkio.

Netrūko neigiamų rodiklių

Visgi, netrūko ir neigiamų makroekonominių rodiklių – būsto kainos ir toliau mažėjo (pagal Case-Shiller metodiką jos per metus sumažėjo jau 14,1 proc.), vartotojų pasitikėjimo indeksas taip pat toliau mažėjo.

Naftos kainai atsitraukus nuo rekordinio lygio, investuotojai akcijų rinkose pradėjo daugiau dėmesio skirti pozityvioms naujienoms ir galiausiai savaitė baigėsi teigiamu 1,8 proc. S&P500 indekso prieaugiu.

Europos akcijų indeksas Dow Jones Stoxx 600 per savaitę pakilo beveik dvigubai mažiau – apie 1 proc. Be situacijos JAV, Europoje visų dėmesį prikaustė infliacijos tema.

Paveikė ECB pareiškimai

Europos centrinio banko (ECB) atstovų pareiškimai, kad kitą kartą keičiant euro bazines palūkanas, jos bus didinamos, padarė stiprų įspūdį obligacijų investuotojams: ilgos trukmės euro-zonos vyriausybių obligacijos per savaitę atpigo beveik 1 procentą, o 10 metų trukmės Vokietijos obligacijų pajamingumas savaitės pabaigoje pasiekė senokai matytą 4,41 proc. žymą.

Penktadienį paskelbti duomenys apie iki 3,6 proc. vėl padidėjusią metinę vartotojų infliaciją bei stabilų nedarbo lygį sustiprino lūkesius dėl palūkanų kėlimo.

Tačiau verta pastebėti, kad bazinė infliacija išlieka pakankamai žema, o ligšioliniai geri Vokietijos makroekonominiai duomenys ilgainiui gali pasiduoti bendram lėtėjimui, tad neverta visiškai nurašyti euro-zonos palūkanų mažinimo galimybės iki šių metų pabaigos.

Japonijos akcijų indeksas Topix per savaitę paaugo 2,3 proc. Daugiausiai teigiamos įtakos turėjo Japonijos jenos tolimesnis silpnėjimas (2,1 proc. prieš JAV dolerį ir 0,7 proc. prieš eurą) bei pozityvus fonas JAV ir Europoje.

Besivystančių šalių rinkose praėjusią savaitę vyravo palyginus nedideli pokyčiai, bendras MSCI Emerging Markets akcijų indeksas padidėjo tik 0,2 proc. Iš daugelio rinkų didesniais pokyčiais išsiskyrė tik Rumunijos (per savaitę +5,8 proc.), Lietuvos (+3,8 proc.) ir Serbijos (-3,1 proc.) akcijų rinkos.

Vyks ECB susirinkimas

Šią savaitę investuotojai lauks eilės įvykių bei rodiklių, kurie turėtų kol kas raminti rinkas. Bene svarbiausias įvykis Euro-zonoje bus ECB susirinkimas.

Nors bazinių palūkanų (dabar 4 proc.) keitimo šį kartą nesitikima, investuotojai sieks įžvelgti tolimesnes tendencijas banko pranešime.

Tiek Europoje, tiek JAV bus skelbiami ekonomikos ateitį leidžiantys prognozuoti indikatoriai (ISM, PMI indeksai). Europoje taip pat bus svarbūs patikslinti I ketvirčio BVP bei mažmeninės prekybos ir Vokietijos pramonės gamybos duomenys.

Amerikoje savaitę vainikuos gegužės mėn. darbo rinkos duomenys. Visgi, analitikai prognozuoja tik nežymų daugelio šių rodiklių pablogėjimą ir vargu, ar tai padės atsakyti į pagrindinį šiuo metu rinkas kamuojantį klausimą – kokia gili bus recesija JAV, o vėliau galbūt ir Europoje.

Manyčiau, kad šiek tiek geresni nei tikėtasi rodikliai galėtų dar kuriam laikui įpūsti entuziazmo akcijų rinkoms, tačiau neužilgo investuotojai turėtų prisiminti ir įmonių pelnų lūkesčius, kurie vis dar atrodo kiek per optimistiniai.