VPK duomenimis, Lietuvos investicinių akcijų fondų dalyvių skaičius sumažėjo 3,3 proc., o obligacijų fonduose išaugo 46 proc.

Kaip DELFI sakė VPK Investicijų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Sejavičius, pastebima tendencija, kad investuotojai renkasi saugesnius fondus.

VPK duomenimis, investicinių fondų turtas per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 20,6 proc. – nuo 1,26 mlrd. Lt iki 1 mlrd. Lt.

Anot pašnekovo, pusę šio sumažėjimo nulėmė neigiama investicijų grąža ir vienetų pardavimas: investuotojai pardavė vienetų už 98,2 mln. Lt daugiau nei nusipirko.

Investuotojų parduotų akcijų vienetų vertė 3,3 kartus viršijo nupirktų sumą, o skolos vertybinių popierių nupirktų vienetų suma 2,5 lenkė parduotų sumą.

„Iš to galima spręsti, kad dalyviai atsiiminėjo pinigus ir traukėsi. (...) Pats faktas yra liūdinantis, kad atėjo krizė, kažkas supanikavo ir pabėgo", – sakė V. Sejavičius.

VPK atstovas esant didžiausiam rinkų nukritimui pataria nesiblaškyti: „Kai yra pats didžiausias nukritimas ir tikimasi, kad atsigaus rinkos, patartina neišeiti, palaukti, nes kaip staigiai nukrenta taip dažniausiai staigiai ir atsigauna".

Jo teigimu, tie, kurie išėjo kovo viduryje, daug prarado, nes po poros savaičių kilimas buvo 10 proc.

Kai labiausiai auga, labiausiai ir investuoja

„Apie ilgalaikius investavimo tikslus, nesiblaškymą rinkoms svyruojant ir apie tai, kad geriausia investuoti tada, kai akcijų rinkos yra nukritusios žemiausiai, daug kalba specialistai, daug rašoma spaudoje, tačiau praktikoje šių tiesų nepaisymas dar lieka didelė problema", – sako „SEB investicijų valdymo" ekspertė Vaiva Tylienė.

Anot ekspertės, į praėjusį laikotarpį žvelgiant retrospektyviai, gali būti, kad ta pati kovo 26 d. ir buvo pats geriausias laikas investuoti.

Jos teigimu, fondų vienetus pardavę klientai, kurie buvo investavę 2006 m. ar anksčiau iš fondų pasitraukė gavę pelno, tačiau buvo nemažai žmonių, kurie investavo 2007 m. vasarą ar rudenį. Pasitraukdami šie klientai prisiėmė ir nemažą nuostolį. Pavyzdžiui, NVS akcijų fondo įsigijus rugpjūčio 17 d., kai jo vieneto kaina buvo 47,82 Lt, o kovo 26 d. pardavus už 32,45 Lt, nuostolis buvo daugiau kaip 30 proc.

„Tik dabar, praėjus kuriam laikui, galime įvertinti, kiek teisingas buvo klientų sprendimas trauktis iš fondų. Gegužės 19 d. NVS akcijų fondo vieneto vertė jau buvo 50,2 Lt, tad nepasidavę panikai ir nepaskubėję klientai tą dieną jau būtų turėję pelno", – tvirtino ekspertė.

V. Tylienės teigimu, kuo labiau kyla akcijų rinkos, tuo daugiau investuojama, o investicijų maksimumas pasiekiamas, kai rinkose būna pikas.

Visi elgiasi panašiai

Bendrovės „Finasta investicijų valdymas" direktorius Andrejus Cyba lietuvių investuotojų elgesį vadina natūralia investuotojų reakcija į pokyčius rinkoje ir tvirtina, kad jų elgesys nesiskiria nuo kitų šalių investuotojų, kur investavimo tradicijos jau susiformavusios.

„Mano manymu, tai yra natūrali reakcija. Visada yra tokių žmonių, kurie impulsyviai reaguoja į rinkos korekcijas. Pastebėjome, kad mūsų šalies investuotojai tapo labiau išprusę nei prieš dvejus ar trejus metus. Tarp Lietuvos investuotojų jau kurį laiką vyrauja tendencija vertinti fundamentalius veiksmus, o ne remtis nuolat besikeičiančiomis nuomonėmis rinkose", – DELFI sakė jis.

VPK duomenimis, didžiausiu investicinių fondų dalyvių skaičiaus prieaugiu per 2008 m. pirmąjį ketvirtį išsiskyrė „SEB investicijų valdymas" (208 dalyviai), tačiau santykinai dalyvių skaičius labiausiai padidėjo „Hansa investicijų valdymo" (12 proc., 26 dalyviais) ir „DnB Nord investicijų valdymo" (8,7 proc., 81 dalyviu).

Labiausiai sumažėjo „Finasta investicijų valdymas" dalyvių skaičius (448 dalyviais), tačiau tai sudarė vos 2,5 proc. visų šios įmonės dalyvių. Labiausiai santykinai sumažėjo „Jūsų tarpininkas" dalyvių (9 proc.).

Iš viso kolektyvinio investavimo bendrovėse savo lėšas laiko 36,5 tūkst. dalyvių. 84 proc. visų dalyvių priklauso bendrovėms „Finasta investicijų valdymas" ir „SEB investicijų valdymas".

JAV Mičigano universiteto atlikti tyrimai parodė, kad jeigu žmogus visą laiką būtų investavęs nuo 1963 m. iki 1993 m., jo vidutinė metinė grąža būtų 12 proc., bet jeigu jis investuotų tais pačiais metais, bet praleistų 40 geriausių dienų, vidutinis metinis pelningumas nukristų iki 7 proc.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją