Pasaulio akcijų rinkos – ties svarbia riba

Jei žvelgtume bent iš kelių savaičių arba net mėnesių perspektyvos, pastebėtume, kad daugelis pasaulio akcijų rinkų praėjusią savaitę dar kartą priartėjo prie techniškai svarbios ribos – viršutiniojo diapazono, kuriame akcijų kainos sukiojasi nuo sausio vidurio - krašto. Nors kainų pokyčiai JAV ir Europoje nebuvo dideli, šiose rinkose akcijos brango – indeksai kilo atitinkamai 0,5 ir 0,3 procento.

Jau antrą savaitę stebimas nuoseklus akcijų brangimas kiek kontrastuoja su nevienareikšmiškais duomenimis įmonių rezultatų ir makroekonomikos srityse. Iki šiol paskelbti JAV įmonių rezultatai kol kas daugmaž atitinka lūkesčius, jei nežiūrėtume finansų sektoriaus, kuriame nuostoliai buvo didesni nei prognozuota. Visgi, ir šiame sektoriuje pasitaiko teigiamų siurprizų, tokių kaip penktadienį paskelbtas didesnis nei tikėtasi kredito kortelių milžino American Express pirmojo ketvirčio pelnas. Tačiau nekilnojamojo turto pardavimai toliau mažėjo, nors gamybos sektoriaus ir darbo rinkos duomenys buvo geresni nei tikėtasi.

Europoje ir Japonijoje kompanijos dar tik įsibėgėja skelbti pirmojo ketvirčio rezultatus, bet iki šiol jie gan pozityvūs. Tuo tarpu makroekonominių duomenų esama įvairių: Vokietijos verslo nuotaikų indikatorius Ifo reikšmingai krito, sustiprindamas abejones, kad Europai pavyks „atsikabinti“ nuo JAV prasidėjusio nuosmukio. Kiti Vokietijos rodikliai, pavyzdžiui, gamybos duomenys, išlieka gana geri, tačiau pietų Europos šalyse daugėja ekonomikos lėtėjimo požymių. Vienas svarbiausių duomenų praėjusią savaitę Japonijoje buvo šiek tiek nustebinęs infliacijos (tiek bendrosios, tiek bazinės) persiritimas į teigiamą pusę (+ 0,1 proc.), ko nebuvo jau nuo 1998 metų. Rinka entuziastingai reagavo į šią naujieną ir iki tol augimu nuo JAV ir Europos atsilikusios Japonijos akcijos šią savaitę pralenkė kitas pagrindines rinkas, buvo užfiksuotas 2,8 proc. siekęs jų kainų kilimas.

Pastarųjų savaičių akcijų brangimas daugelyje rinkų, net esant prieštaringiems rodikliams, rodo, kad investuotojai yra linkę situaciją vertinti optimistiškai. Manau, tam nemažai įtakos turi maždaug prieš mėnesį investuotojų sukauptas ekstremalus grynųjų pinigų kiekis, dabar po truputį vėl investuojamas į akcijas. Tą patvirtina ir paskutiniai duomenys apie pinigų įplaukas į pasaulinius investicinius fondus – pastarosiomis savaitėmis tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių rinkų akcijų fondai susigrąžino reikšmingą dalį investuotojų, kurie buvo laikinai pasitraukę pirmojo ketvirčio metu, pinigų.

Kadangi įplaukų į fondus tendencijos yra gana inertiškos, tai gali būti svarbiu veiksniu, kuris palaikys akcijų kainas artimiausiomis savaitėmis. Deja, kol kas įvairias besivystančias rinkas tai veikė nevienodai: bendrasis besivystančių rinkų indeksas MSCI Emerging Markets praėjusią savaitę pakilo 1,1 proc., tačiau Rusijoje akcijos atpigo 2,2 proc., o Lietuvoje netgi trumpam pasiekė žemiausią visų laikų kainų lygį ir per savaitę nukrito 2,4 procento. Tačiau Pietryčių Azijos, kaip ir Indijos, akcijos pabrango apie 3,3 proc., o Kinijoje – vyriausybei sumažinus žyminį prekybos akcijomis mokestį – netgi 9,3 procento.

Eurozonos obligacijų kainos įspūdingai keitėsi savaitės eigoje, jau antrą savaitę tesėsi staigus pigimas. Po 0,22 proc. siekusio ir savaitę trūkusio kritimo, obligacijų uždarbio nuo metų pradžios liko tik 0,5-1 procento. Tuo tarpu pirmojo ketvirčio pabaigoje šios saugios investicijos buvo sukaupusios apie 2,5 procentų prieaugio. Pagrindinė šių pokyčių priežastis yra vėl padidėjęs investuotojų „rizikos apetitas“: dalis pinigų yra perkeliami iš saugių obligacijų į akcijų rinkas, o tai trumpuoju laikotarpiu smukdo obligacijų ir didina akcijų kainas. Europos centrinis bankas taip pat prisidėjo prie obligacijų pigimo, kai dėl infliacijos baimės pakartojo savo nuostatą galbūt padidinti palūkanų normas. Šių centrinio banko veiksmų tikimybę investuotojai pasvers šią savaitę sulaukę eurozonos infliacijos duomenų.

Dar vienas antirekordas praėjusią savaitę buvo pasiektas valiutų rinkoje: JAV doleris buvo trumpam nukritęs žemiau 1,60 JAV dolerio už eurą ribos (maždaug 2,16 lito už JAV dolerį), tačiau vėliau atsitiesė ir per savaitę pabrango apie 1,2 proc. lyginant su euru ir 0,7 proc. lyginant su Japonijos jena. Tą paskatino susilpnėję lūkesčiai dėl JAV bazinių palūkanų mažinimo, tačiau JAV dolerio brangimo tendenciją gali vėl nutraukti ir JAV centrinio banko veiksmai šią savaitę, ir galima didesnė nei tikėtasi eurozonos infliacija.

Reikia paminėti ir praėjusios savaitės naftos kainos pokytį – per savaitę naftos barelis pabrango 1,6 proc. iki naujo rekordinio lygmens – 118,5 JAV dolerio. Savaitės pradžioje naftos kainos kilimą iš dalies palaikė susilpnėjęs JAV doleris, tačiau savaitės pabaigoje, net JAV doleriui ir sparčiai brangstant, naftos kaina kilo dėl prasidėjusių streikų Jungtinėje Karalystėje ir Nigerijoje, taip pat neramumų Persijos įlankoje.

Ši savaitė svarbi keletu aspektų. Visų pirma, jei akcijoms pavyktų pakilti aukščiau prekybinio intervalo viršutinės ribos – artimiausiu metu tikėtinas ir tolesnis techninis kainų kilimas. Šią savaitę bus gausu įmonių skelbiamų veiklos rezultatų, tačiau investuotojų dėmesį prikaustys ir keletas esminių makroekonominių duomenų ir rodiklių: trečiadienį, tuoj po paskelbto JAV pirmojo ketvirčio BVP augimo, JAV centrinis bankas priims sprendimą dėl bazinių palūkanų, o savaitės pabaigoje sulauksime svarbių verslo nuotaikų indikatoriaus ISM ir darbo rinkos duomenų. Europoje lauksime infliacijos rodiklių, bet bus skelbiami ir verslo bei vartotojų nuotaikų indeksai, mažmeninės prekybos ir kiti duomenys. Taigi, tikėtina, kad šią savaitę paaiškės bent artimiausio laikotarpio rinkų raidos kryptis.