Tuo metu Europoje pasirodę makroekonominiai duomenys buvo santykinai geresni: Vokietijos verslo klimato indikatorius IFO, vartotojų pasitikėjimo indeksas netgi pagerėjo ir viršijo lūkesčius. Vienintelė priežastis nerimauti buvo infliacija, perkopusi 3 proc. lygį. Europos akcijų indeksas DJ Stoxx 600 kilo net 3,3 procento.
Ankstesnis Japonijos akcijų pigimas ir šiek tiek didėjančios infliacijos Japonijoje indikacijos padėjo iš daugelio pagrindinių šios šalies bendrovių akcijų sudarytam indeksui TOPIX per savaitę kilti beveik 2 procentais. Tačiau įspūdingiausiai praėjusią savaitę pabrango besivystančių šalių akcijos: bendrasis MSCI Emerging Markets indeksas kilo net 5,8 procento. Ypatingai akcijos brango prieš tai sparčiai pigusiose rinkose - Kinijoje ir Indijoje (atitinkamai, +14 proc. ir +11 proc.), tačiau rinkos kilo ir Rusijoje +4,3 proc., Centrinėje Europoje +5,2 proc., Pietryčių Azijoje +7,2 proc. bei Lotynų Amerikoje apie +4 procento.
Visgi, kadangi jau baigėsi pirmasis metų ketvirtis, verta pažvelgti ir į skirtingų akcijų rinkų kainų pokytį per šiuos pirmuosius tris 2008 m. mėnesius. Galima atrasti šalių, kuriose nuo metų pradžios akcijos prarado ketvirtadalį savo vertės ar net daugiau – visų pirma, tai Balkanų regiono rinkos: Bulgarija, Rumunija, Kroatija, Serbija ar net Turkija, kuriose praradimai siekia nuo 25 iki 30 proc. Per pirmus tris šių metų mėnesius daug atpigo ir Kinijos bei Indijos akcijos – apie 22-23 procentais. „Tik“ vienaženkliu procentiniu dydžiu kritusių rinkų nedaug, tačiau tarp jų Rusija, Brazilija, kaip beje ir Lietuva – šiose šalyse akcijos atpigo nuo 6 iki beveik 10 procentų.
Didžiųjų išsivysčiusių šalių akcijos per ketvirtį taip pat atpigo – JAV virš 10 proc., Europoje ir Japonijoje – beveik 16 procentų. Įdomu pastebėti tai, kad per ankstesnes recesijas JAV akcijos vidutiniškai nuvertėdavo apie 23 proc., prieš pradėdamos vėl sparčiai brangti. Nuo aukščiausio lygio, pasiekto praėjusiųjų metų spalį, JAV akcijos jau yra atpigę apie 16 proc., tad, vertinant statistikos požiūriu, erdvės dar kristi akcijoms nėra likę daug.
Kituose finansų segmentuose praėjusią savaitę fiksuotos nevienodos tendencijos. Po neilgo atokvėpio, žaliavų kainos vėl pradėjo kilti, tačiau taip pat neviršijo anksčiau susiformavusio prekybinio rėžio ribų. Nafta per savaitę brango 3,7 proc. iki 105,6 JAV dolerių už barelį, pasirodžius pranešimams apie sumažėjusias degalų atsargas JAV. Auksas kilo 1,3 proc. iki 931 JAV dolerio už unciją, daugelis kitų žaliavų taip pat pabrango. Visgi, bendrą žaliavų brangimą labiausiai galima sieti su pingančiu JAV doleriu. Per savaitę jis nuvertėjo 2,4 proc. prieš eurą ir 0,3 prieš Japonijos jeną, o kursas (atitinkamai, 1,5796 USD/EUR ir 99,24 JPY/USD) visą laiką svyravo netoli nuo naujų antirekordų.
Per pirmąjį ketvirtį JAV doleris jau atpigo daugiau nei 8 proc. prieš eurą ir virš 11 proc. prieš jeną. Tuo pačiu laikotarpiu daugelis žaliavų pabrango 10-15 procentų. Dar viena rinka, pabrangusi nuo metų pradžios – vyriausybių obligacijos: eurozonoje per ketvirtį jos pakilo 2,3 proc., nepaisant staigaus obligacijų atpigimo praėjusią savaitę (-1,6 proc.), kuris labiausiai siejamas su akcijų rinkų pakilimu ir gana optimistiniais Europos ekonomikos plėtros rodikliais.
Šią savaitę įtampos, tikėtina, pridės skelbiami svarbūs makroekonominiai rodikliai. Laukiama gana silpnų JAV ekonominę plėtrą „prognozuojančio“ ISM indikatoriaus bei Jungtinių valstijų darbo rinkos duomenų. Europoje taip pat nesitikima teigiamų poslinkių infliacijos, ekonominio pasitikėjimo ar užsakymų (įskaitant, gamybos bei PMI indeksus) rodikliuose. Japonijoje bus laukiama naujausių žinių apie verslo klimatą nusakančios Tankan verslo apklausos rezultatus, tačiau ir ten laukiama indikatorių sumažėjimo. Taigi, įtampa ir svyravimai esamame kainų rėžyje greičiausiai išliks ir šią savaitę.
