Finansų rinkose rekordiškai brango euras, kilo žaliavų kainos

Praėjusią savaitę finansų rinkose netrūko didelių pokyčių. Viena svarbiausių naujienų galima drąsiai vadinti itin staigų dolerio pigimą pagrindinių valiutų atžvilgiu ir pasiektą naują euro kurso rekordą - 1,5239 JAV dol. už eurą (2,27 lito už JAV dolerį). Iš viso per praėjusią savaitę doleris euro atžvilgiu atpigo 2,4 procento.

Priežastys, kurios lėmė tokį staigų dolerio pigimą, nebuvo netikėtos. Svarbiausias veiksnys, kuris skatina rinkos dalyvius pardavinėti dolerius, išlieka tas pats, tai – tai lūkesčiai, kad JAV Federalinis rezervų bankas (Fed) ir toliau mažins bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu iš Europos centrinio banko pusės bazinių palūkanų normų mažinimo kol kas dar nelaukiama.

Kitas svarbus praėjusios savaitės įvykis – Fed vadovo Beno Bernanke ataskaita JAV Kongrese, kurioje jis pažymėjo, kad JAV ekonomikos būklė pastaruoju metu pablogėjo. Tam įtakos turi griežtesnės paskolų sąlygos ir prastėjanti padėtis darbo rinkoje, be to, ekonomiką slegia nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis. B. Bernanke leido suprasti, kad Fed, nepaisant didesnės infliacijos lūkesčių, ekonomikos gaivinimui skirs daugiausia dėmesio, o tai reiškia, kad bazinė palūkanų norma neišvengiamai bus mažinama ir toliau. Artimiausias Fed posėdis, kuriame tai gali būti padaryta, įvyks kovo 18 dieną.

Doleris pigo – žaliavos brango

Dolerio pigimas praėjusią savaitę lėmė žaliavų brangimą. Naftos kaina praėjusią savaitę pakilo iki naujo rekordo – daugiau kaip 103 JAV dolerių už barelį. Naftos brangimui įtakos turėjo kitas veiksnys – nuogąstavimai, kad Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC gali netgi sumažinti naftos gavybą (jei naftos kainos ims mažėti). Į dolerio kurso smukimą tradiciškai reagavo ir aukso kaina, kuri praėjusią savaitę pakilo iki naujo rekordo – 971,5 JAV dolerių už Trojos unciją. Taip pat praėjusią savaitę brango ir kai kurios biodegalų žaliavos (kviečiai, kukurūzai).

Akcijų rinkoje, priešingai nei žaliavų ar valiutų rinkose, praėjusią savaitę padėtis buvo gana rami. Gana atsargų investuotojų požiūrį ir toliau lemia neaiškumas dėl JAV ekonomikos ateities, t.y. ar JAV ekonomika patirs recesiją ar ne. Kita vertus, optimizmo neprideda praėjusią savaitę paskelbti gana prasti JAV ekonominiai rodikliai, kurie rodo toliau smunkantį vartotojų pasitikėjimą ir mažėjantį aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje. Pagrindiniai akcijų kainų indeksai JAV per praėjusią savaitę sumažėjo apie 1–2 proc., Europoje – smuktelėjo mažiau nei 1 proc., Azijoje kiek didesniu kilimu išsiskyrė Kinijos ir Taivano indeksai, kurie per praėjusią savaitę padidėjo apie 4 procentus.

Prognozuojama, kad palūkanos eurais ir svarais nebus keičiamos

Ši savaitė yra pirmoji mėnesio savaitė, todėl netrūks nei svarbių įvykių, nei skelbiamų rodiklių. Vienas svarbiausių įvykių bus Europos centrinio banko (ECB) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų (ketvirtadienį). Praktiškai niekas neabejoja, kad šįkart palūkanų normos nebus keičiamos. ECB mažinti palūkanų neleidžia vis sparčiau augančios vartojimo kainos – tiek pats augimas, tiek lūkesčiai, kad infliacija didės.

Tad artimiausius du mėnesius ECB tikriausiai nesiryš mažinti palūkanų, o pirmojo mažinimo galima laukti tik gegužę. Šį ketvirtadienį dėl palūkanų normų spręs centrinis Anglijos bankas, tačiau labiausiai tikėtina, kad palūkanos Didžiosios Britanijos svarais nebus keičiamos. Be šių dviejų centrinių bankų susirinkimų svarbi finansų rinkoms bus ir penktadienį skelbiama JAV darbo rinkos ataskaita.