Iš makroekonominių duomenų didžiausią įtaką rinkoms darė JAV „pralenkiantieji“ indikatoriai – Philly Fed, Conference Board LEI – kurie tik patvirtino spartaus JAV ekonomikos lėtėjimo prognozes. Tuo tarpu paskelbti vartotojų infliacijos duomenys JAV buvo 0,1 proc. didesni nei tikėtasi, kilsteldami bendrąją metinę infliaciją iki 4,3 proc., o atitinkamą bazinį rodiklį iki 2,5 procento. Tai, žinoma, ilgainiui galėtų tapti kliūtimi centriniam bankui agresyviai mažinti bazines palūkanas, nors kol kas bendras naujienų fonas labiau reikalauja skatinti lėtėjančią ekonomiką, nei pergyventi dėl infliacijos.
Europos ekonomikos ateitį prognozuoti leidžiantys indikatoriai taip pat rodo lėtėjimą, nors praėjusią savaitę skelbtas PMI rodiklis nebuvo vienareikšmiškas: sumažėjo gamybos sektoriuje, bet šiek tiek paaugo paslaugų dalyje.
Visgi Europos centrinį banką nuo greito palūkanų mažinimo gali sulaikyti nemažėjanti infliacija ir gana stabili darbo rinka – šių sričių statistika turi tendenciją vėluodama atspindėti realius ūkio pokyčius. Galbūt šie faktoriai prisidėjo prie tolimesnės Eurozonos obligacijų korekcijos (-0,3 proc. per savaitę), 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas stabtelėjo ties 4 procentų riba.
Be makroekonominių rodiklių, akcijų rinkoms įtakos darė įmonių naujienos. Europoje toliau skelbiami praėjusio ketvirčio įmonių veiklos rezultatai yra pakankamai geri, tačiau neverta pamiršti, kad situacija šį ir keletą ateinančių ketvirčių gali būti gerokai sunkesnė verslui. JAV akcijų rinkos teigiamą pokytį taip pat nulėmė įmonių naujienos – bene reikšmingiausia žinia tapo penktadienį pasklidę kalbos, kad komercinių bankų konsorciumas jau artimiausiu metu ketina gelbėti finansinių problemų prislėgtą JAV obligacijų draudimo bendrovę Ambac.
Tarp besivystančių rinkų praėjusią savaitę kilimu išsiskyrė Rusija (+4,6 proc.) ir Brazilija (net +8 proc.). Pastaroji rinka yra bene vienintelė tarp didesnių akcijų rinkų pasaulyje, pakilusi nuo metų pradžios (+2,9 proc.). Tuo tarpu Kinijoje ir Indijoje investuotojai buvo labiau linkę pardavinėti akcijas – šios rinkos krito atitinkamai -3 proc. ir -5,5 proc. Taip pat verta paminėti, kad daugelis Balkanų regiono rinkų praėjusią savaitę stabilizavosi po gana stipraus pigimo pastaruoju metu ir pradėjo kilti.
Žaliavų rinkose išliko brangimo tendencijos. Naftos kaina toliau balansavo ant 100 JAV dolerių už barelį ribos ir net keletą kartų buvo ją perkopusi. Savaitės pabaigoje ji kainavo 98,81 JAV dolerį, o tai reiškia, kad per savaitę nafta brango beveik 3,5 procento. Priežastys išlieka tos pačios – grėsmė, kad OPEC sumažins tiekimą, ginčai tarp Venesuelos ir JAV, Nigerijos tiekimo problemos. Prie grėsmių galėjo prisidėti ir Turkijos įsiveržimas į Iraką. Dar daugiau (+4,7 proc.) praėjusią savaitę brango auksas, nuo jo neatsiliko ir kiti metalai bei žemės ūkio produktai.
Pastarųjų kelių savaičių šiokie tokie teigiami pokyčiai akcijų rinkose suteikė vilties investuotojams, kad bent jau artimiausiu metu negrįšime į sausio viduryje matytą žemiausią šiemet indeksų lygį. Tačiau šis nusiraminimas gali būti apgaulingas, nes artimiausiu metu nuosekliam akcijų kilimui greičiausiai trukdys intensyvėjantis makroekonominių duomenų kalendorius, pripildytas vis svarbesnių rodiklių. Vargu ar galima laukti teigiamų siurprizų iš JAV nekilnojamojo turto sektoriaus, vartotojų pasitikėjimo, gamybos sektoriaus ar nedarbo rinkos – visų šių duomenų sulauksime šią savaitę. Ne ką geresnę perspektyvą žada ir Europos šalių duomenys – Vokietijos IFO ir kiti verslo pasitikėjimo indikatoriai, infliacijos duomenys. Galbūt vilties gali suteikti geresni Vokietijos darbo rinkos ir BVP duomenys, tačiau neaišku, ar jie sulauks pakankamai investuotojų dėmesio. Taigi, investuotojai nesunkiai ras priežasčių ir toliau nerimauti.
