Mažos akcijų dalies pensijų fondai, palyginus su akcijų pensijų fondais, nukentėjo nežymiai (kritimas iki -4 proc.). Pastebėtina, kad konservatyvaus investavimo pensijų fondai, kurie neinvestuoja į akcijas, net ir krizių metu sugeba pasiekti teigiamą investicijų grąžą.
Per ilgą laikotarpį didesnę dalį turto į akcijas investuojantys pensijų fondai pasiekia geresnius rezultatus. Nuo veiklos pradžios ir per 2007 m. akcijų pensijų fondų vieneto vertė padidėjo daugiausiai, kiek mažiau – vidutinės akcijų dalies ir mažos akcijų dalies pensijų fondų. Mažiausiai per minėtus laikotarpius paaugo konservatyvaus investavimo pensijų fondų vieneto vertės.
Kaip gi elgtis pensijų fondų dalyviams, kai akcijų rinkose vyksta krizės? VPK primena, kad renkantis pensijų fondą, reikia atkreipti dėmesį į jo rizikingumo lygį. „Čia svarbiausias aspektas yra dalyvio amžius: kuo didesnis amžius, tuo mažesnė akcijų dalis turėtų būti pasirinktame pensijų fondo turte“, – sako VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė.
Asmenys, kurių amžius nesiekia 40 m., turėtų rinktis akcijų pensijų fondus arba vidutinės akcijų dalies pensijų fondus. Tuo tarpu asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus liko 7 metai arba mažiau, rekomenduojama pensiją kaupti konservatyviame pensijų fonde. Nors konservatyviame pensijų fonde kaupiami pinigai galbūt ir „neuždirbs“ didelės grąžos, tačiau beveik nerizikuojama prarasti per daugelį metų kaupto pensijų turto.
Galimybe pereiti į mažiau rizikingus pensijų fondus nereikėtų naudotis kiekvieną sykį atėjus akcijų kainų korekcijai, ypač jei iki pensinio amžiaus yra likę dar daug metų. Ekspertai taip pat nerekomenduoja blaškytis ir keisti pensijų fondus dėl pasitaikančių akcijų kainų korekcijų, nes pensijų kaupimas turi būti orientuotas į ilgalaikę perspektyvą.
