Indėliai bankuose ar kredito unijose apdrausti valstybės. Indėlio pranašumas tas, kad jūs žinote konkrečią palūkanų normą, kurią gausite pasibaigus indėlio terminui, ir galite būti užtikrinti, kad atgausite visą pradinę investicijų sumą. Indėlius Lietuvoje dažniausiai galite padėti trimis valiutomis – litais, eurais ir JAV doleriais.
Procentai, kuriuos jums siūlo bankai, dažnai siekia nuo 2 iki 8 proc. – tai priklauso nuo indėlio termino, valiutos ir kitų papildomų sąlygų. Jeigu jums tos sąlygos priimtinos, jūs tikrai niekuo nerizikuodami, galite užsidirbti 6–8 procentus.
Įmonės pradėjo siūlyti obligacijas
Šiandien obligacijas platina ne tik Vyriausybė, siūlanti 3–5 proc. palūkanas, bet ir vis daugiau komercinių bendrovių. Jos paprastai siūlo didesnes palūkanas (6–9 proc.) ir įvairovę. Obligacija yra skolos vertybinis popierius, kuriuo investuotojas paskolina valstybei ar įmonei pinigų sutartam laikotarpiui už iš anksto sutartą kainą – palūkanas.
Dažniausiai obligacijų palūkanos mokamos laikotarpio pabaigoje, kai išperkama pati obligacija, tačiau jeigu obligacijos trukmė ilga, palūkanos pagal išankstinį susitarimą gali būti mokamos periodiškai, pavyzdžiui, kartą per metus. Įsigyjant obligacijų dar reikėtų atkreipti dėmesį, ar tiek obligacijų leidėjas, tiek investuotojas turi teisę jas supirkti / parduoti anksčiau termino.
Obligacijų fondai – santūrūs ir stabilūs
Fondai, kurie įsigyja daugelio bendrovių ir valstybių obligacijų ar joms prilyginamų skolos įsipareigojimų, vadinami obligacijų fondais. Jie leidžia investuoti iš karto į daugelio subjektų obligacijas, taip pat jie padeda pasiekti užsienio valstybių vyriausybių bei įmonių leidžiamus skolos vertybinius popierius, kuriuos įsigyti tiesiogiai gali būti sudėtinga.
Obligacijų fondų grąža pastaraisiais metais yra nedidelė, siekia 2–7 proc., tačiau rizika čia taip pat labai maža, o, kaip teigia UAB „SEB VB Investicijų valdymas“ Investicijų valdymo departamento vadovas Marijus Kalesinskas, šie fondai taps ypač patrauklūs vykstant akcijų rinkų korekcijoms.
Investiciniai indėliai – garantija ir truputis rizikos
Investiciniai indėliai yra modifikuota indėlio versija, kuri suteikia investuotojui indėlio draudimo garantiją: investuotojas atgaus savo investuotą sumą, o už papildomą rizikos priemoką (kuri būna įvairių dydžių) jam žadama didesnė palūkanų norma.
Investicinių indėlių palūkanos susideda iš stabilios palūkanų normos, kuri mokama ne už visus šio tipo indėlius, ir papildomų palūkanų, kurios priklauso nuo rizikos priemokos dydžio ir nuo to, kaip kis indeksai, su kuriais investicinis indėlis yra susietas. Todėl, įsigyjant tokį produktą, svarbu atkreipti dėmesį, su kokios rinkos indeksais jis susiejamas ir kokio dydžio gali būti nuostolis, jeigu nutrauksite indėlį anksčiau laiko nepalankiu indeksui laikotarpiu.
Su akcijomis susietos obligacijos žadina apetitą
Su akcijomis susietos obligacijos, kaip ir investiciniai indėliai, žada grąžinti investuotą nominalią sumą ir už papildomą rizikos priemoką pridėti palūkanų, kurios taip pat priklauso nuo indeksų, su kuriais susiejami šie vertybiniai popieriai.
Tiesa, šių priemonių leidėjai už maksimalią rizikos priemoką siūlo net iki 2,5 karto didesnes palūkanas, nei pakiltų indeksai, t. y. jeigu indeksai užaugtų 10 proc., jūs galėtumėte gauti net 25 proc. Tačiau kiek augs rinkos ir indeksai, niekas nežino, ir nors bankai tikisi tik teigiamų rezultatų, investuotojas turi atminti, kad gali uždirbti labai daug, bet gali ir visai negauti palūkanų.
Investiciniai fondai populiariausi
Investiciniai fondai surenka investuotojų pinigus ir juos nukreipia investicijoms į akcijas, obligacijas, išvestines priemones ir kitus vertybinius popierius. Jie labai patogūs, jei jus domina kažkuris konkretus regionas – to regiono investicinis fondas bus įsigijęs vertybinių popierių, jums nereikės pačiam jų ieškoti ir analizuoti, jūs investuojate jau į parengtą vertybinių popierių portfelį. Plačiau apie investicinius fondus skaitykite antrąjame žurnalo INVESTUOK numeryje.
Akcijos reikalauja jūsų žinių ir laiko
Investuoti į įmonių akcijas nesudėtinga – tereikia pasirinkti maklerį, per kurį sudarysite sandorius (ir kuris ims už tai komisinius), ir nuspręsti, kurių akcijų norite. Daug sudėtingiau nuspręsti, kurių įmonių akcijos vertos investicijų ir kurios galėtų atnešti jūsų pageidaujamą pelną. Tam paprastai reikia nemažai laiko ir informacijos, kitaip investicijos tampa labai rizikingos – nežinant čia kaip žaidimas loterijoje.
Dar labai svarbu įvertinti rinkoje esančią bendrą makroekonominę padėtį ir ciklus, taip pat krizių galimybes. Tad lieka rinktis: arba sukaupti tas žinias, arba rinktis patyrusį investicijų konsultantą. Akcijos, daugelio ekspertų nuomone, – pats rizikingiausias investicinis produktas.
Investicinis gyvybės draudimas
Investicinis gyvybės draudimas pirmiausia skirtas jūsų sveikatos ir gyvybės draudimui, nuo draudimo liekančias lėšas investuojant į investicinius fondus. Investicinis gyvybės draudimas suteikia žmogui galimybę sukaupti papildomų lėšų ir jas dar padidinti investuojant.
Šiandien tradicinis investicinis gyvybės draudimas tapo puikia platforma kuriant naujus modifikuotus produktus, kai draudimo paslaugos traukiasi į antrą planą ir vis dažniau investuotojas gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis, skirtomis investiciniam gyvybės draudimui, tačiau iš tiesų draustis minimalia suma (nuo 1 Lt.). Beveik visą įmoką nukreipiant investicijoms galima naudotis palankesnėmis judėjimo tarp fondų galimybėmis (mažesni mokesčiai), nei galėtumėte tai daryti investuodami į fondus tiesiogiai.
II pakopos pensijų fondai
Pirmieji pensijų fondai atsirado valstybei pasiūlius dalį „Sodroje“ (valstybiniame socialiniame draudime) kaupiamų lėšų nukreipti į privačius fondus. II pakopos pensijų fondais gali pasinaudoti visi Lietuvos dirbantieji, dar nesulaukę pensinio amžiaus. Iš dirbančiųjų atlyginimo yra atskaitomas socialinio draudimo mokestis, kurį darbdaviai perveda „Sodrai“.
Nuo 2007 m. į II pakopos pensijų fondus galima nukreipti 5,5 proc. „Sodrai“ pervestų lėšų nuo jūsų atlyginimo. Žmogus turi pats nuspręsti, ar tą dalį palikti „Sodrai“, ar ją pervesti į pasirinktą II pakopos pensijų fondą. Priklausomai nuo šio pasirinkimo, žmogui „Sodra“ senatvėje mokės pensiją, proporcingą nuo jo „Sodrai“ sumokėtų įmokų dydžio.
Taip pat žmogus papildomai galės savarankiškai disponuoti pensijų fonde sukaupta suma, jeigu bus dalį lėšų į juos nukreipęs. II pakopos pensijų fonde sukaupta suma yra ne tik kaupiama, bet ir investuojama, siekiant ją didinti, be to, jeigu žmogus nesulauktų senatvės, visa sukaupta suma būtų paveldima.
III pakopos pensijų fondai
Tai savarankiškai senatvei lėšas kaupiantiems žmonėms sukurtas produktas, kur jų sukauptos lėšos investuojamos į atitinkamus investicinius fondus, siekiant tas lėšas maksimaliai didinti per ilgą laikotarpį. Pasitraukimas iš pensijų fondo, neišbuvus jame 10 metų, yra visiškai apmokestinamas, išbuvus daugiau nei 10 metų, apmokestinama tik įmokėta suma, o prieaugis neapmokestinamas.
