Orumas ir gyvenimo kokybė

Šiandien vidutinė pensija Lietuvoje sudaro tik apie 35 proc. vidutinio atlyginimo. Paskaičiuota, kad iš I ir II pakopos pensijų sistemų senatvėje žmogus sulauks išmokų, kurios vidutiniškai prilygs tik apie 50 proc. jo dabartinių pajamų. Perpus mažesnė gyvenimo kokybė – neviliojanti perspektyva, ar ne?

Todėl, pasak islandiško kapitalo pensijų fondų valdymo bendrovės UAB „MP Pension Funds Baltic“, pirma priežastis, kodėl reikia rimtai žiūrėti į taupymą senatvės pensijai yra elementarus žmogiškojo orumo išlaikymas – galimybė net ir sulaukus garbaus amžiaus gyventi patogiai ir oriai. Antra priežastis – galimybė gyventi įdomiai.

Pažiūrėkite į Islandijos ar Vokietijos pensininkus – jie keliauja, sportuoja, užsiima seniai pamiršta veikla ir t.t – jie tiesiog „žydi“! Jiems senatvė – ne siaubas, sugraužiantis jų jėgas ir grožį, o galimybė leisti laiką taip, kaip iš tiesų nori. Trečia, kiekvienai motinai itin svarbi priežastis, žinoma, yra rūpinimasis savo vaikais. Jei sąmoningai ir kruopščiai taupysite savo pensijai, vėliau turėsite pakankamai lėšų ir save išlaikyti, ir dar anūkus ledais pavaišinti, o gal ir į Disneilendą nusivežti. Patikėkite – toks saugumas dėl materialinių sąlygų, užtikrintumas dėl rytojaus ir kaltės dėl išlaikytinio statuso nebuvimas senatvėje yra itin svarbus.

„MP Pension Funds Baltic“ specialistai pažymi, kad moterys savo pensijos kaupimu turėtų susidomėti dar dėl vienos priežasties. Jau kaupiančios antros pakopos pensiją moterys turi atkreipti dėmesį į tai, jog sukaupusios tokią pačią sumą kaip ir vyrai, gaus gerokai mažesnę pensiją (perskaičiuojant pagal Draudimo priežiūros komisijos patvirtintus bazinių pensijų anuitetų dydžius). Tad, norėdamos sukaupti didesnę pensiją, jos turi taupyti papildomai.

Tą pažymi ir UAB „Sampo pensijų fondų valdymas“ generalinė direktorė Aistė Rudžinskytė. Ji atkreipia dėmesį į moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumą. „Moterys senatvės pensijos amžiaus pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus sulaukia anksčiau 60 metų, kai tuo tarpu vyrai – 62,5 metų. Taigi, jei tikėsime statistika, moterys vidutiniškai 12 metų gyvena ilgiau, o jų nustatytas senatvės pensijos amžius prasideda 2,5 metų anksčiau. O kur dar ilgėjanti gyvenimo trukmė dėl besivystančio medicinos ir farmacijos mokslo! Taigi, ilgėjant gyventojų senatvės pensijos amžiui bei nepamirštant vidutinių statistinių duomenų, daugiau dėmesio reikia skirti kapitalui, kuriuo naudositės, kai nebedirbsite“, - teigia A. Rudžinskytė. Ji taip pat pataria atminti, kad moterų vidutinė pensija bus mažesnė nei vyrų dėl mažesnio gaunamo vidutinio atlyginimo.

„Trys pensijos“

Pirmiausia pakartokime – Lietuvoje veikia trijų pakopų pensijų sistema. I pakopa – tai valstybinis socialinis pensijų draudimas – „Sodros pensija“. II pakopa – lėšos, kaupiamos pensijų fonduose iš jūsų įmokų Sodrai dalies (5,5 proc.). III pakopa – profesinių pensijų kaupimas arba savanoriškas kaupimas savo pensijai gyvybės draudimo įmonėse ar pensijų fonduose – „asmeninė pensija“. Būtent ši, trečioji, pensija (kartu su I ir II pakopos), atsakingai kaupiama, leistų jums senatvėj gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą.

Pasak „MP Pension Funds Baltic“ specialistų, I ir II pakopose sukauptų lėšų nepakanka garantuoti tokiam pačiam pragyvenimo lygiui, koks jis buvo prieš jums išeinant į pensiją. Tad buvo įkurti III pakopos pensijų fondai, kuriuose kiekvienas asmeniškai galėtų kaupti savo ateičiai. Čia jūs savanoriškai kaupiate tokią savo pajamų dalį, kokią norite. Šie fondai būna konservatyvūs, subalansuoti ir ekstremalūs – jie skiriasi savo sudėtimi ir rizikingumu (vienuose daugiau investuojama į akcijas, kituose – į stabilesnę grąžą teikiančius produktus), o pasirinkti galite tą, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius, priklausomai nuo amžiaus ir noro prisiimti riziką.

Pastarasis aspektas reiškia tai, kad pensijų fondai, investuodami turimas lėšas, yra labai priklausomi nuo finansų rinkų svyravimų. Pasirinkus didžiausios rizikos fondą, pelnas gali tai augti, tai kristi, tad jame kaupti pensiją rekomenduojama ilgesnį laikotarpį – bent 10 metų.

Be to, valstybė pati jus skatina taupyti – ji suteikia mokestines lengvatas, dalyvaujantiems III pakopos pensijų sistemoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje 15 proc. mokesčiu apmokestinamos tik išmokos iš pensijų fondo, kai kitose šalyse apmokestinamos ir įmokos, ir kapitalo prieaugis fonde. Taip pat svarbu prisiminti, kad turėsite galimybę susigrąžinti 27 proc. savo mokėto pajamų mokesčio (nuo 2008 m. – 24 proc.). Šią sumą taip pat galite investuoti į pasirinktą pensijų fondą ir uždirbti dar daugiau.

Kaip pastebi „Sampo pensijų fondų valdymas“ atstovė, šalies gyventojų finansinis išprusimas auga, tačiau daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų apie privačius pensijų fondus žinios yra kur kas gilesnės. „Negalime išskirti vyrų ar moterų – tiek vienų, tiek kitų žinios galėtų būti gilesnės. Tačiau pastebime vieną tendenciją – šeimos biudžetą, įskaitant ir sutuoktinio pensijos klausimus, dažnai tvarko moterys. Dar nemažai gyventojų nelabai žino apie skirtumus tarp taip vadinamų antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondus, jų teikiamas galimybes“, - A. Rudžinskytė.

Islandų patirtis: bent 80 proc. jūsų atlyginimo

Kai kas nors sako, kad turėtume imti pavyzdį iš kitų, mes dažnai atsikertame, kad tai, kas kitoje šalyje puikiai prigyja, nebūtinai prigis ir Lietuvoje. Bet tokia ar panaši pensijų sistema veikia beveik visame pasaulyje – tad kodėl neturėtų veikti pas mus? Štai Lietuva dažnai yra lyginama su Islandija. Čia pensijų sistema taip pat sudaryta iš trijų pakopų, tačiau Islandijoje dalį jūsų pensijos moka jūsų darbdavys. Trečioji pensijų pakopa – savanoriškas papildomas kaupimas senatvės pensijai – itin populiari tarp islandų, individualios pensijų kaupimo sistemos dalyviais šiuo metu yra maždaug 9 iš 10 Islandijos darbuotojų.

Islandijos specialistai ir „MP Pension Funds Baltic“ atstovai teigia, kad asmens senatvės pensija turi sudaryti bent apie 80 proc. jo vidutinio atlyginimo – pasak jų, tik tokiu atveju bus užtikrintas visavertis ir patogus gyvenimas. Panagrinėkime gana paprastą modelį, sudarytą moters pensijos skaičiavimui: tarkime, jums šiuo metu 30 metų ir jūs uždirbate 2 000 Lt atskaičius mokesčius. Jums iki pensijos liko dar 30 metų.

Tarkime, esate pasirašiusi sutartį su II pakopos pensijų fondu. T.y. Sodra kas mėnesį į jį perveda 5,5 proc. jūsų mokesčio – 150 Lt. Skaičiuojant vidutinę 5 proc. metinę investicijų grąžą ir atskaičius pensijų fondų mokesčius (0,99 proc. nuo turto ir 2,5 proc. nuo įmokų), išėję į pensiją iš šios dalies įsigijus anuitetą jūs kas mėnesį galėtumete gauti po 473 Lt*. Tarkime, kad I pakopos pensija būtų artima vidutinei senatvės pensijai – tuomet iš Sodros gautumėte apie 588 Lt.

Tačiau reikia įvertinti, kad moteris, pasirašius II pakopos sutartį gaus šiek tiek mažesnę nei vidutinę pensiją. Iš Sodros kiekvieną mėnesį gautumėte 600 Lt – tokia vidutinė Sodros senatvės pensija šiandien. Iš viso, iš šių dviejų pakopų galite gauti 1061 Lt – tai yra apie 53 proc. dabartinio jūsų atlyginimo dydžio pensiją. Vargu, ar tokios pensijos užteks anūkų palepinimui bei savo laiko paįvairinimui.

Islandijos patirtį lietuviams perteikti bandantys MP pensijų fondų specialistai, teigia, kad į III pakopos fondus pasirinkta investuoti suma gali būti labai įvairi. Šiuo atveju, jei būtų investuojama apie 143 Lt kas mėnesį į III pakopos pensijų fondą, per 30 metų sutaupyta suma pasiektų 116 252 Lt (su 6 proc. planuojama investicijų grąža ir atskaičius pensijų fondų mokesčius (0,99 proc. nuo turto ir 2,50 proc. nuo įmokų). Tad įsigijus anuitetą, per mėnesį papildomai iš III pakopos asmuo gautų apie 535 Lt. Iš viso tokio asmens I, II ir III pakopų pensija galėtų būti 1596 Lt – apie 80 proc. dabartinio atlyginimo. Pakankamai, kad patenkintų savo poreikius, bet neturėtų drastiškai „susiveržti diržų“.

Kuo anksčiau – tuo geriau

Kitas svarbus aspektas, susijęs su taupymu senatvei – laikas, kada pradedate kaupti. Savaime suprantama, kad tai reikia pradėti daryti kuo anksčiau. Iš tiesų – pradėję kaupti dar būdami 20 m. – 30 m. amžiaus galite sutaupyti ženkliai daugiau.

Pavyzdžiui, „MP Pension Funds Baltic“ skaičiavimais, jeigu kaupti žmogus pradės būdamas 20 metų (iki pensijos likus 42 metams) tai mokėdamas per mėnesį 200 Lt iki pensijos gali sukaupti apie 560 tūkst. Lt, o jeigu dar reinvestuos valstybės grąžinamą gyventojų pajamų mokestį – apie 760 tūkst. Lt. Tuo tarpu pradėjęs taupyti penkiasdešimtmetis, kuriam iki pensijos likę 12 metų, kas mėnesį sumokantis 200 Lt pensijų fondui, iki pensijos sukaups virš 28 tūkst. Lt, o reinvestavęs valstybės gražinamą mokestį – apie 44 tūkst. Lt. Skirtumas akivaizdus – kuo anksčiau susirūpinama savo pensiją, tuo daugiau galima sukaupti jai.

Tiesa, jei iki pensijos liko 5 ar 10 metų, reikia atidžiai įvertinti savo situaciją ir kaupimo pensijai galimybes. Reikia atminti, kad taupymo laikotarpis bus trumpas ir nedidelės įmokos į pensijų fondus gali nepasiteisinti. Be to, pensijų fondų valdymo bendrovės taiko savo administravimo mokesčius, kurie mažina pensijų fondų grąžą. Tad, tokiu atveju norint sukaupti papildomą pensiją, reikia nuodugniai pasitarti su specialistais.

„Sampo pensijų fondų valdymas“ vadovė jau susirūpinusiems pensijos kaupimu pataria pirmiausia pasirinkti bendrovę, kurioje kaupsite. Pasak jos, pakankamai patogu, kai renkatės paslaugos teikėją, galintį teikti ir daugiau paslaugų, įskaitant galimybę internete stebėti turto vertės pasikeitimą.

„Atkreipkite dėmesį į pensijų fondų valdytojo patirtį, kiek ir kokių fondų jis valdo. Pasidomėkite, kokio dydžio atskaitymai bus atskaitomi nuo Jūsų fondų, palyginkite su kitų tokias pat paslaugas teikiančiųjų bendrovių pasiūlymais. Taip pat vertą pasidomėti ir pensijų fondų rodikliais: tiek pajamingumu, tiek rizikos rodikliais, pavyzdžiui, standartiniu nuokrypiu“, - teigia A. Rudžinkskytė.

Taigi įsivaizduokite, kad pagaliau gyvenate taip, kaip norite: lankotės mėgiamose vietose, keliaujate, prisimenate savo seniai pamirštus pomėgius (piešimą, skambinimą pianinu, plaukiojimą), praleidžiate daug laiko su artimaisiais... Senatvė – atsipalaidavimo ir poilsio laikas, buvimas sau, su savim ir tais, kuriuos mylite. Tereikia tinkamai tam pasiruošti.

* Išmoka apskaičiuota išsiperkant anuitetą pasirinktoje gyvybės draudimo bendrovėje, remiantis baziniais pensijų anuiteto dydžiais.