Alytaus šaldytuvų
bendrovės "Snaigė" (SNAI)
akcijų kaina šiandien padidėjo dar 1,95% iki 37,05 Lt, o apyvarta siekė 229
tūkst. Lt. Šiandien dienraštis "Lietuvos rytas" pranešė, kad "Snaigės"
valdyme pamažu įsigali užsienio akcininkai. SNAI prezidentas Antanas Andrulionis
patvirtino, kad per sausio mėnesį vyksiantį akcininkų susirinkimą užsieniečiai
tikriausiai įgis daugumą stebėtojų įmonės stebėtojų taryboje. Tai, kad A. Andrulionis
šiuo metu išvyko į Italiją kalbėtis su galimais partneriais skatina kalbas,
kad SNAI gali nupirkti strateginis investuotojas.
Pasklidus
kalboms apie vadovybės pasikeitimą ir galimą strateginio investuotojo atėjimą,
SNAI akcijas tikriausiai pradėjo pirkti ir smulkūs su akcininkų kova nesusiję
investuotojai. Smulkiesiems turėtų būti labai svarbu, kiek už akciją mokės potencialus
strateginis investuotojas. Anksčiau tikintis strateginio investuotojo atėjimo,
rinkoje buvo laukiama 40 Lt kainos. Nuo to laiko įmonės įsipareigojimai išaugo
daugiau nei nuosavas kapitalas, pardavimai bei pelnas sumažėjo, tačiau galima
tikėtis, kad galimas pirkėjas vertins ne praeitį, o įmonės ateities perspektyvas
ir galbūt mokės didesnę kainą. Taip pat visai tikėtina, kad užsieniečiai tik
užsitikrins valdymui perimti reikalingą akcijų kiekį, tačiau neprivalės skelbti
oficialaus pasiūlymo ir nustos supirkinėti akcijas centrinėje rinkoje. Tokiu
atveju SNAI akcijų kaina galėtų ženkliai sumažėti, o akcijų pirkėjai - skaudžiai
nusivilti.
Bet kuriuo
atveju pasikeitus įmonės akcininkams galima tikėtis veiklos pagerėjimo. Visų
pirma, galima laukti, jog nauja vadovybė bus linkusi draustis nuo valiutų rizikos
- dabartiniai vadovai prastus įmonės pelningumo rodiklius yra linkę aiškinti
euro kurso smukimu. Taip pat teigiamai reiktų vertinti tai, jog įmonės akcininkai
numato atskirti pagalbines veiklas - tai leis SNAI labiau koncentruotis į šaldytuvų
gamybą bei pardavimą, kas savo ruožtu turėtų padidinti pelningumą.
Nepaisant
visų prognozių bei gandų, SNAI akcijos išlieka pakankamai rizikinga investicija
- įmonės fundamentalūs rodikliai kol kas nėra labai geri, todėl pasitraukus
stambesniems pirkėjams akcijų kainos kitimo tendencija gali greitai pasikeisti.
"Vilniaus
Vingio" (VING)
akcijų kaina sumažėjo 1,63% iki 4,23 Lt, o apyvarta siekė 33,9 tūkst. Lt. Dabar
investuotojus labiausiai domina ne bendrovės rezultatai, o tai, kas vyksta su
didesniais VING akcijų paketais. Žinių apie tai, ar kas nors nupirks Valstybės
turto fondo pardavinėjamą VING akcijų paketą dar teks palaukti, o šiandien rinką
pasiekė pirmosios naujienos apie paties VING akcijas, kurias buvo ruošiamasi
parduoti VING valdymo komandai.
Vakar paskelbta,
kad UAB "Vinvesta" gruodžio 8 dieną padidino savo dalį VING nuo 30,14%
iki 40,27%. Informuodama apie akcijų paketo įsigijimą "Vinvesta" pranešė,
jog akcijos nupirktos už biržos ribų. Užbiržinė prekyba Oficialaus bei Einamojo
sąrašo bendrovių akcijomis yra draudžiama, todėl toks pranešimas leidžia teigti,
kad "Vinvesta" šį pranešimą pateikė sudariusi sandorius su susijusiais
asmenimis. Naujienų agentūra Elta paskelbė, kad gruodžio 8 dieną "Vinvesta"
bei VING valdymo komanda sudarė įmonės valdymo sutartį, pagal kurią bendrovės
vadovybė įsigijo pačios įmonės turėtą 9,99% akcijų paketą. Valdymo komandai
priklauso septyni nariai, tačiau nuo gruodžio 8 dienos VING akcijomis buvo sudaryti
tik šeši tiesioginiai sandoriai, kuriais parduota 7,04% įmonės akcinio kapitalo.
Vadinasi, kol kas dar neparduota mažiausiai 2,95% įmonės akcijų, o teisę jų
įsigyti dar turi mažiausiai vienas valdymo komandos narys (iš pradžių skelbta,
kad jų bus dešimt). Tiesioginių sandorių kaina
svyravo tarp 2,8 ir 5 Lt.
Kol kas dar
negalima teigti, kad visi šie tiesioginiai sandoriai (o ypač sandoris po 5 Lt)
buvo akcijų pardavimas valdymo komandai. Visų pirma, buvo skelbta, kad akcijų
pardavimo kaina priklausys nuo įmonės veiklos rezultatų, todėl tikriausiai kol
kas parduodamas ne visas įmonės akcijų paketas (labai tikėtina, jog valdymo
komandai kol kas parduota tik kiek daugiau nei 5% akcijų, o tiesioginiai sandoriai
užregistruoti gruodžio 12 dieną).
Perskirstomas
nemažos vertės VING turtas, tačiau smulkūs įmonės akcininkai apie tai žino labai
mažai. Dėl informacijos trūkumo galima kaltinti "Vilniaus Vingio"
bei "Vinvestos" atstovus, kol kas neatskleidžiančius akcijų pardavimo
detalių. "Vilniaus Vingio" rezultatai gerėjo net ir ekonominės krizės
metais, ir prie to tikrai prisidėjo įmonės vadovybė. Tačiau nereiktų užmiršti,
jog už šiuos rezultatus pakankamai nemažai sumokės ir akcininkai Detalių neatskleidimas
(o atskleidimui užtektų paprasto pranešimo spaudai) labai lengvai gali nusmukdyti
investuotojų pasitikėjimą bendrove, o ir atbaidyti akcijų pirkėjus. Būtent akcijų
kaina centrinėje rinkoje gali būti labai svarbi įmonės vadovams, kurie po kelių
metų gali siekti parduoti savo akcijas.
Nepaisant
visų kylančių abejonių vykdomais sandoriais, didesnio VING akcijų kainos smukimo
tikėtis neverta, nes yra pakankamai rimtas jų pirkėjas - pati bendrovė. Nuo
sandorio su "Suprema" VING akcijų dar pirko ir "Vinvesta",
o tai taip pat yra teigiamai kainą veikiantis veiksnys.
Praradusi
investuotojų pasitikėjimą įmonė rizikuoja, kad jos akcijas pirks tik pati bendrovė
ir jos vadovai. Labai panaši situacija dabar yra su "Rokiškio sūriu"
(ROKS)
- po kiekvienos periodinės ataskaitos pateikimo paaiškėja, jog nemažą akcijų
apyvartos dalį rinkoje sudarė apyvarta, kai įmonės akcijų pirko pati bendrovė
arba jos vadovas Antanas Trumpa ir jo šeimos nariai. Iš to galima spręsti, jog
šiandien centrinėje rinkoje parduotą ROKS akcijų paketą taip pat pirko šie asmenys
ar pati bendrovė. Penktadienio ROKS akcijų apyvarta centrinėje rinkoje siekė
455,5 tūkst. Lt ir buvo didžiausia šiais metais. Labai panašu, kad nenorint
atskleisti sandorio pusių, akcijos buvo parduodamos per centrinę rinką.
Vidutinė "Stumbro"
(STUM)
akcijų kaina šiandien sumažėjo 8,66% iki 2,11 Lt, o apyvarta siekė 8,3 tūkst.
Lt, tačiau paskutinis sandoris jau sudarytas už akciją mokant po 2,2 Lt. Dar
prieš kelias dienas STUM akcijos buvo pabrangusios iki 2,57 Lt, tačiau išaugusi
pasiūla nustūmė įmonės akcijų kainą žemyn.
Šiandien paskelbta,
kad per pirmąsias keturiolika šio mėnesio dienų valstybės biudžetas negavo 102,3
mln. Lt planuotų pajamų. Kaip viena iš pajamų nesurinkimo priežasčių įvardinama
tai, jog valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) blogai surenka akcizus už tabaką
bei alkoholinius gėrimus. Tai reiškia, jog suprastėjo alkoholinių gėrimų pardavimas.
Laikinasis VMI viršininkas Mindaugas Strumskis BNS sakė, kad "nei didmenininkai,
nei mažmenininkai neperka alkoholinių gėrimų į sandėlius. Jie tikisi, kad bus
atpigintos licencijos verstis šių produktų prekyba, todėl ir neskuba."
Tokios tendencijos gali reikšti, kad alkoholio gamintojai, tikėjęsi prieš šventes
labai padidėsiančių pardavimų, liks nuvilti. Nepaisant to, paklausa alkoholiniams
gėrimams gruodį turėtų būti didesnė nei paprastai, o tai leidžia tikėtis, kad
didmenininkai tuščius sandėlius daug labiau papildys kitų metų pirmąjį ketvirtį,
per kurį galima tikėtis geresnių rezultatų nei paprastai.
Galima pastebėti,
jog STUM akcijų pigimas daug labiau yra susijęs ne su šiomis naujienomis, bet
su investuotojų psichologija. Po didelio STUM akcijų brangimo kai kurie investuotojai
suskubo nusiimti pelnus, o tai, jog nebuvo visiškai matyti šių akcijų paklausos
(STUM akcijos nepasižymi dideliu likvidumu), sukėlė tam tikrą paniką ir akcijų
kainos smukimą. Šiandien STUM akcijų paklausa buvo 2-2,1 Lt lygyje, todėl galima
prognozuoti, kad nesant labai didelės pasiūlos kaina žemiau šio lygio smukti
neturėtų.
Prekyba "Lietuvos
telekomo" (LTEL)
akcijomis labai neišsiskyrė - apyvarta siekė 70 tūkst. Lt, o kaina sumažėjo
0,95% iki 2,08 Lt. Makleris Kęstutis Kupšys šiandien paskelbė, kad kreipėsi
į teismą dėl to, jog telekomas nesudaro galimybių susipažinti su valdybos posėdžių
protokolais. Galima stipriai suabejoti kai kurių rinkos dalyvių nuomonėmis,
kad po tokių investuotojų veiksmų LTEL veikla taps skaidresnė - bendrovė gal
pradės geriau atskleisti tai, ko reikalauja įstatymai, tačiau papildomos informacijos
- pajamų, pelno prognozių vargu ar sulauksime.
Penktadienį
neįprastai aktyviai vyko prekyba tiesioginiais sandoriais. "Rokiškio sūrio"
akcijų parduota už 1,173 mln. Lt o akcijos kaina buvo 19,55 Lt. "Alitos"
(ALIT)
akcijų - už 135,6 tūkst. Lt, o akcijos kaina buvo mažesnė nei rinkoje ir siekė
0,45 Lt. "Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos" (KJKK)
akcijų apyvarta siekė 118,1 tūkst. Lt, o kaina buvo 3,81 Lt. "Mažeikių naftos"
(MAZN)
akcijos kaina buvo 0,75 Lt, o apyvarta siekė 111,3 tūkst. Lt. "Lietuvos jūrų
laivininkystės" (LJUR)
akcijų vienu tiesioginiu sandoriu parduota už 93,7 tūkst. Lt, o už akciją mokėta
tik 1,5 Lt. Privatizuojamo Lietuvos taupomojo banko (LTB)
akcijų apyvarta siekė 50,1 tūkst.Lt, o už akcijas mokėta po 7,5 Lt.
JT finansų
analitikas Vytautas Plunksnis
