Vertybiniai popieriai - lyg neatrasta žemė
Kompensacijos už miestuose prarandamą žemę siekiantys atgauti žmonės kratosi valstybės siūlomų vertybinių popierių. “Ką aš darysiu su tomis akcijomis?” - tik išėjusi iš Kauno žemėtvarkininkės kabineto klausė garbaus amžiaus Danguolė Urbonienė.
Ji siekia susigrąžinti 50 arų sklypą Kaune, bet kaip ir Vilniuje, čia laisvų sklypų jau nėra. Tokiems piliečiams, kaip ponia Danguolė, siūloma paieškoti sklypų provincijoje, taip pat pasirinkti kompensaciją pinigais arba vertybiniais popieriais.
Valstybė siūlo atlyginti už žemę keturių įmonių akcijomis (TEO LT, “Lietuvos energija”, “Lietuvos jūrų laivininkystė” ir “Lietuvos elektrinės”).
“Gal dabar tos akcijos yra vertingos, bet niekas nežino, ar jos bus vertingos, kai valstybė galutinai atsiskaitys už žemę”, - svarstė ponas Antanas.
Gyventojams tikra mįsle yra ir tai, kiek akcijų jie galėtų gauti už žemę bei kas nustato akcijų vertę.
Valdiškas požiūris į informaciją
Panašu, kad vertybiniai popieriai gyventojų nedomina pirmiausia todėl, kad jiems trūksta informacijos. “Kauno diena” pasiteiravo Valstybės turto fondo (VTF) atstovų, kaip jie nustato akcijų vertę. Būtent VTF valdo jau minėtų įmonių akcijas.
Į paprasčiausius klausimus VTF Rinkodaros skyrius atsakė atsiųsdamas ne paaiškinimą populiaria kalba, o du Vyriausybės nutarimus.
“Kiek žinau, Valstybės turto fondas nustato tokią akcijų vertę, kuri būna panaši rinkos vertei vertybinių popierių biržoje”, - šiek tiek aiškiau kalbėjo Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas.
Akcijomis valstybė jau išdalijo kompensacijų už 181 mln. litų. Šį kompensavimo būdą pasirinko per 9600 žmonių.
Pinigai gaunami akimirksniu
Kaip teigia finansų maklerio įmonės “Finasta” atstovai, valstybės siūlomų keturių įmonių akcijos šiuo metu yra paklausios Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Per pastaruosius pusantrų metų vertybinių popierių kaina tik kilo. Net pasaulio biržų sukrėtimai, vykę vasario pabaigoje, neatpigino TEO LT, “Lietuvos energija”, “Lietuvos jūrų laivininkystė” ir “Lietuvos elektrinės” akcijų.
“Paklausiausios yra TEO LT akcijos, kurios biržoje parduodamos per kelias minutes, todėl atlyginimas už žemę vertybiniais popieriais pretendentui suteikia galimybę pinigus gauti iš karto”, - tvirtino “Finasta” prekybos departamento vadovas Vaidotas Jonutis.
Tuo tarpu pasirenkantiems kompensaciją pinigais, jų gali tekti laukti iki 2009 metų sausio 1 d. Tačiau paprasti piliečiai prekiauti akcijomis biržoje negali. Už tarpininkavimą jas parduodant finansų maklerio įmonėms teks sumokėti iki 1 proc. komisinių nuo parduodamo akcijų paketo vertės.
Išlošė nepardavusieji
“Finastos” ekspertai sako, kad vertybiniai popieriai yra geras būdas gauti kompensaciją. Be kita ko, šiuo metu gana paklausios ir “Lietuvos energijos” akcijos. Pasak V.Jonučio, energetikos įmonė “ant bangos”, nes Ignalinoje užsimota pastatyti naują atominę elektrinę.
“Seniau gavusieji akcijas ir jų nepardavę uždirbo absoliučiai visi, - sakė “Finasta” prekybos departamento vadovas V.Jonutis. - Tačiau problema yra ta, kad dauguma žmonių akcijas iš karto parduoda.”
Pasak V.Jonučio, per tris mėnesius iš akcijų neįmanoma uždirbti. Jų reikia neparduoti ilgesnį laikotarpį. “Jei sklypas nėra vertingas strateginiu požiūriu, jį reikėtų mainyti į akcijas, - pataria V.Jonutis. - Tačiau jei žemė yra Kaune arba Vilniuje, atlyginimo būdas akcijomis diskutuotinas.”
Žemė vertinama labiau
Dauguma pasirinkusiųjų akcijas kaip atlyginimo būdą yra žmonės, praradę viltį kada nors atgauti žemę toje vietoje, kur buvo atkurta nuosavybė. Tai dažniausiai yra Vilniaus ir Kauno gyventojai, nes šiuose miestuose laisvų sklypų jau nėra.
“Tačiau vertybiniai popieriai nėra populiarūs, žmonės mieliau renkasi žemę rajonuose”, - tikino Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas Petras Sabeckis.
Jis pripažino, kad žmonėms trūksta žinių apie vertybinius popierius, todėl ir pasirenkami kiti kompensavimo būdai. Pavyzdžiui, 10 arų sklypas Žaliakalnyje, vadovaujantis teisės aktais, vertinamas 4800 litų (po 480 Lt už arą). Pasirinkus kompensavimo būdą akcijomis, suma indeksuojama 1,6 koeficientu. Tai reiškia, kad pretendentas gali gauti akcijų už 7680 Lt.
“Suma juokinga, todėl gyventojai dažniau ir nori atgauti žemę, nors ir rajone”, - sakė P. Sabeckis. Už paminėtą sumą, pavyzdžiui, Kėdainių rajone galima atgauti 2,5 hektaro.
Valstybė siūlo ašaras
Kauno apskrities tarnautojai pretendentams į žemę išsiuntė 4500 raginimų apsispręsti dėl atlyginimo už žemę būdo. Iki kovo 31 d. gauta apie 3500 atsakymų. “Apie 20 proc. pasiryžo imti akcijas, apie 30 proc. vis dėlto nori atgauti žemę, o likusieji reikalauja pinigų”, - sakė P.Sabeckis. Kai kurie pretendentai kategoriškai reikalauja už žemę atlyginti rinkos verte, o ne ašaromis, kurias siūlo valstybė. Be to, dar dažniausiai pageidaujama sklypo pakaunėje.
Seimo narė Laima Mogenienė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis ištirtų, ar šiuo metu taikoma Vyriausybės 2002 m. patvirtinta žemės vertės nustatymo metodika neprieštarauja Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintiems teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę ir lygiavertės kompensacijos principams.
Tarnautojų informacija klaidina žmones
Kovo pabaigoje Kauno apskričiai parengus ir patvirtinus projektų papildymus dar liko 48,3 tūkst. ha (apie 7 tūkst. ha jos yra draustiniuose arba užstatyti) laisvo fondo žemės Jonavos, Prienų, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių rajonuose. Teoriškai jos užtektų visiems norintiems žemę iš miesto “persikelti” į kaimiškąsias vietoves.
Šiek tiek sudėtingesnė situacija būtų su vertybiniais popieriais. Jei visi likusieji pretendentai pasirinktų šį nuosavybės atkūrimo būdą, vien Kauno apskričiai reikėtų 218 mln. litų vertės akcijų, o šiuo metu jų tėra likę už 100 mln. Lt.
Be kita ko, Kauno apskrities viršininko įsakymu gyventojai buvo paraginti iki kovo 31 d. apsispręsti dėl kompensavimo būdo, priešingu atveju valstybė priverstine tvarka atsiskaitytų su pretendentais akcijomis.
Valstybės turto fondo svetainėje vis dar skelbiama, kad prašymai atlyginti akcijomis, gauti po 2007 m. kovo 31 d., nebus tenkinami. Ši informacija klaidina žmones, nes šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimas terminą pratęsti.
“Šiuo metu iš tikrųjų yra rengiamas nutarimas, o apsisprendimo terminą planuojama pratęsti ir 2008, ir 2009 metais”, - pripažino Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius S.Staliūnas.
