"Įgyvendinus Finansinių rinkų priemonių direktyvą, nebebus privaloma sudaryti sandorius tik per Vilniaus vertybinių popierių biržą (VVPB). Pavyzdžiui, bankas pats galės nupirkti iš kliento vertybinius popierius, neregistruodamas to sandorio per biržą", - sakė SEB Vilniaus banko Kapitalo rinkų grupės vadovas Virgilijus Mirkes.
Pasak jo, atsiranda ir galimybė finansų tarpininkams įkurti alternatyvią vertybinių popierių biržą, kurioje mažesnėmis sąnaudomis būtų prekiaujama vertybiniais popieriais.
Anot analitikų, tokiu būdu suteikiama galimybė smulkiajam klientui investuoti pigiau į pasirinktus finansinius instrumentus - bendra ES investicijų rinka leis investuotojui informacinėje sistemoje patikrinti, kurie finansinių paslaugų tarpininkai siūlo įsigyti vertybinių popierių mažiausiais administravimo mokesčiais.
"Šiuo metu investuojantieji į akcijas per VVPB labai retai susimąsto, kokią dalį visos finansinio instrumento įsigijimo kainos sudaro ir biržos mokestis. Todėl į alternatyvias biržas susijungusios finansų institucijos pasiūlytų jau mažesnę kainą", - teigė Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė.
Anot analitikų prognozių, didžiausios varžybos gali kilti dėl likvidžiausių bendrovių akcijų, todėl labiausiai turėtų nukentėti mokesčius mažinsianti VVPB, o išloš - smulkieji investuotojai.
"Nacionalinės biržos bijo, kad finansų institucijos ims prekiauti likvidžiausiomis akcijomis, o biržoms liks tik mažų įmonių akcijos. Iš esmės tai priklausys nuo biržų, nes jos turės mažinti paslaugų mokesčius", - sakė M.Starkevičiūtė.
Tačiau tiek didžiųjų Lietuvos bankų atstovai, tiek VVPB galimybę įkurti prekybos platformas Lietuvoje, konkuruosiančias su Vilniaus birža, vertina atsargiai.
"Šiuo metu galiojantis Vertybinių popierių rinkos įstatymas leidžia Lietuvoje steigti tiek biržų, kiek tik norima. Tačiau reguliuojamai, aukštus patikimumo standartus atitinkančiai biržai sukurti reikia didelių investicijų. Tikriausiai todėl šalyje jau 13 metų veikia tik viena VVPB", - tvirtino VVPB prezidentė Dalia Jasulaitytė.