FED gali ir nesumažinti palūkanų
JAV ekonomika atrodo nesustabdoma. Nors išankstiniai indikatoriai perspėjo apie gresiančią recesiją, Amerikos ekonomika įgijo daugiau pagreičio. Praėjusiais metais JAV biudžeto deficitas padidėjo nuo 3,7 iki 8,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tokia milžiniška pinigų injekcija paskatino tiek vartojimą, tiek didesnes investicijas į pramonės plėtrą.
Kita vertus, stipri vidaus paklausa reiškia didesnį spaudimą kainoms. Infliacija JAV lėtėja lėčiau nei Europoje ir, tikėtina, artimiausiu metu nepasieks 2 proc. tikslo. Jei infliacija ir toliau laikysis gana aukštai, Federalinis rezervų bankas (FED) gali nuspręsti, kad palūkanų mažinti ir toliau nereikia. Kuo ilgiau išsilaikys aukštos palūkanos, tuo didesnė tikimybė, kad vis labiau išryškės finansinė įtampa.
Nemažai įmonių tikėjosi pralaukti aukštų palūkanų laikotarpį ir refinansuoti savo skolas palūkanoms nukritus, tačiau tą padaryti vis sunkiau ir finansavimo našta nuosekliai auga. Tuo tarpu gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos tebėra įšale. Iki šiol JAV ekonomika rodė didelį atsparumą aukštoms palūkanoms, bet bėgant laikui griežtos pinigų politikos poveikis stiprės, ypač įvertinus, kad fiskalinė politika šiemet augimo nebeskatins.
Didėjanti konkurencija iš Kinijos
Kinija užsibrėžė šiemet pasiekti daugiau nei 5 proc. BVP augimą. Iššūkis iš tiesų sudėtingas, nes jos nekilnojamojo turto sektorius tebėra giliame nuosmukyje. Todėl kinų ekonomikai reiks itin daug fiskalinių ir monetarinių skatinimo priemonių. Deja, bet Kinija atsisako rimtai paskatinti vidaus vartojimą, nors tai būtų subalansuotas kelias augti toliau. Ji verčiau sparčiai plečia gamybinius pajėgumus ir subsidijuoja gamybą.
Viena vertus, tai lemia žemesnes prekių kainas pasaulyje, tačiau tai taip pat veda prie aštrėjančios konkurencijos dėl ribotos pasaulinės paklausos. Pigūs kinų elektromobiliai ir elektronika užtvindo rinkas ir į gana nepatogią padėtį pastato Europos, Japonijos ar Pietų Korėjos verslininkus. Tokia kinų strategija gali lemti silpnesnį nei tikimasi eksporto atsigavimą Vakarų pasaulyje arba gali paskatinti protekcionizmą ir prekybos karus.
Per tvirtai suveržti diržai gali trikdyti kraujotaką
Europoje infliacija nuosekliai mažėja, todėl beveik neabejojama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) pradės švelninti pinigų politiką jau birželį. Vis dėlto grėsmių gali kilti dėl fiskalinės politikos. Nuo šių metų vėl pradėjo galioti Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklės, dėl kurių daugelis valstybių narių turėtų pradėti mažinti viešųjų finansų deficitus.
Deja, bet šios taisykles gerokai prasilenkia su ekonomine realybe, kuri reikalauja didesnių investicijų į energetiką bei gynybą. Nemaža dalis valstybių narių gali rinktis nemažinti išlaidų ir investuoti į strategines sritis ir tai galėtų išprovokuoti konfliktą su Europos Komisija. 2011 m. dėl panašaus, per anksti įvykdyto „diržų susiveržimo“ kilo skolų krizė Europoje, kuri ilgam atidėjo ekonomikos atsigavimą.
Praėjusį kartą krizės centre buvo mažytė Graikija, o taupiosios Vokietijos balsas buvo gerokai tvirtesnis. Šiuo metu konfliktas labiausias tikėtinas dėl per didelių Prancūzijos ir Italijos išlaidų. Šių šalių ekonominis svoris ir politinė įtaka nepalygimai didesni – euro zona be šių šalių negali egzistuoti. Tai reiškia du dalykus: arba fiskalinės taisyklės nebus faktiškai taikomos ir diržų veržimasis bus tik popierinis, arba kyla rizika daug rimtesnei skolų krizei nei matėme praeitame dešimtmetyje.
***
Vytenis Šimkus yra „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.