Tikrasis kabliukas – kintamoji akcizo dalis
Pirmas ir svarbiausias su Akcizų įstatymo pakeitimais susijęs faktas – nepasikeitė jokie reikalavimai ar kriterijai, keliami ūkininkams, siekiantiems įsigyti žemės ūkyje naudojamo žaliojo ar šildymo reikmėms skirto raudonojo dyzelino. Jeigu šiuo metu atitinkate visus reikalavimus, juos atitiksite ir įsigaliojus pakeitimams. Atnaujinti akcizų tarifų dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarka. Būtent į šiuos aspektus ūkininkams ir derėtų koncentruotis.
Pirmoji Akcizų įstatymo redakcija, kurioje akcizų tarifai jau buvo nustatyti eurais, buvo patvirtinta 2015 m. sausio mėnesį. Joje šildymui skirtiems gazoliams (raudonajam dyzelinui) taikytas 21,14 euro už 1000 litrų akcizas. Toks tarifas nesikeitė iki pat pastarojo Akcizų įstatymo pakeitimo. Seimui priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2024 m. sausio 1 d. raudonojo dyzelino tarifas pakils beveik trigubai – iki 60 eurų už 1000 litrų produkto.
Tiesa, tai tik pirmieji, ne tokie reikšmingi pasikeitimai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. raudonojo dyzelino akcizą sudarys dvi dalys: pastovioji ir kintamoji. Pirmoji – tai tas pats 60-ties eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas. Antroji dalis – tai CO2 dalys, priklausysiančios nuo įsigyjamo energinio produkto (tai gali būti benzinas, žibalas, akmens anglys, šildymui skirtos durpės ir kt.).
Priklausomai nuo jo rūšies, kintamoji dalis svyruos nuo 16,6 Eur/t iki 31,2 Eur/t. Įstatyme taip pat numatytas ir jos laipsniškas augimas. 2030 metais kintamoji dalis jau svyruos nuo 99,6 Eur/t iki 192 Eur/t.
Mažiau nerimo ūkininkams turėtų kelti žaliojo dyzelino akcizų tarifas. Jame kintamoji dalis nenumatyta. Nors, vertinant akcizo pasikeitimus retrospektyviai, tenka konstatuoti, kad jam tarifas padidėjo netgi labiau nei akcizas raudonajam dyzelinui. Iki šiol žaliasis dyzelinas akcizais nebuvo apmokestinamas, o nuo sausio jam bus taikomas 60-ties eurų už 1000 litrų tarifas.
Žaliasis kursas – laimės greičiau prie jo prisitaikę
Naujieji žaliojo ir raudonojo dyzelino akcizų tarifai Lietuvoje bus didesni, nei įpareigoja Europos Sąjunga. Bendrija yra numačiusi, kad jie turėtų siekti ne mažiau nei 21 eurą už 1000 litrų produkto, tad Lietuva čia pirmūnė. Šiuos pokyčius ir jų prasmę iki galo suprasti galime tik analizuodami Europos Sąjungos ateities tikslus.
Vertinant šiuos tikslus ypač aktualus „Fit for 55“ paketas. Jame numatoma, kad bendrijos narės sieks iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl ir stebime energinių produktų apmokestinimo sistemos pertvarką, kuria propaguojamos švariosios technologijos, naikinamos pasenusios išimtys ir lengvatiniai tarifai, skatinantys naudoti iškastinį kurą.
Šie pokyčiai vyksta ne tik Lietuvoje. Juos galima stebėti visose Europos Sąjungos šalyse. Tiesiog valstybės narės pokyčius daro arba lėtesniu, arba greitesniu tempu. Tačiau išimčių čia nebus. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių ūkininkai bus skatinami pereiti prie ne tokių taršių ar atsinaujinančių energinių produktų.
Europos Sąjungos žaliasis kursas siekia, kad Europa taptų pirmuoju neutraliu klimatui žemynu. Šie pokyčiai nebus paskutiniai. Su taršiu iškastiniu kuru galiausiai teks visiškai atsisveikinti. Ūkininkams vertėtų labai atidžiai įsivertinti visus būsimus pokyčius. Šilumos ūkio atnaujinimas, šiandien atrodantis kaip gana brangus sprendimas, artimoje ateityje gali tapti itin vykusia investicija, duosiančia finansinės naudos ir leisiančia sutaupyti ilguoju laikotarpiu.
Siekiantiems išvengti šoko ir skausmo dėl gana smarkiai šoktelėsiančių akcizų tarifų, perėjimą prie ne tokių taršių ar atsinaujinančių energinių produktų pradėti planuoti derėtų jau dabar. Jeigu trūksta motyvacijos, būsimas išlaidas skaičiuojantiems ūkininkams, naudojantiems raudonąjį dyzeliną, tereikia atidžiau įsižiūrėti į akcizų tarifo kintamąją dalį.
