VMI duomenys rodo, kad balandį mažėjo visų rūšių alkoholinių gėrimų vartojimas. Lyginant su 2022 m. balandžiu, vyno ir fermentuotų gėrimų pardavimai sumažėjo beveik 18 proc., tarpinių produktų realizacija taip pat sumažėjo beveik 18 proc., stiprių alkoholinių gėrimų pardavimai nukrito beveik 12 proc., o alaus pardavimai mažėjo 11 proc.
Atitinkamai, toks ženklus alkoholinių gėrimų vartojimo nuosmukis jau tempia žemyn ir valstybės pajamų iš alkoholio akcizų rodiklius. Nepaisant to, kad nuo 2023 m. pradžios vėl augo alkoholinių gėrimų akcizai – tai jau nebekompensuoja alkoholinių gėrimų vartojimo nuosmukio, todėl traukiasi ir galutinės valstybės pajamos iš alkoholio akcizų.
Pavyzdžiui, 2023 m. balandį, lyginant su 2022 m. balandžiu, valstybės pajamos iš akcizo vynui ir fermentuotiems gėrimams mažėjo 7,4 proc., pajamos iš akcizo tarpiniams produktams nukrito 10,7 proc., iš akcizo stipriajam alkoholiui pajamos susitraukė 8,9 proc., o iš akcizo alui nukrito 2,3 proc.
Iš viso per metus, t.y. lyginant su 2022 m. balandžiu, valstybės pajamos iš alkoholio akcizų sumažėjo 7,2 proc., arba 2,5 mln. EUR, beveik 80 proc. minėto bendrų valstybės pajamų iš alkoholio akcizų kritimo sugeneravo stiprių alkoholinių gėrimų segmentas, kur per metus akcizų įplaukos susitraukė 1,9 mln. EUR.
Tikėtina, kad esminės įtakos alkoholinių gėrimų vartojimo nuosmukiui Lietuvoje turi išaugę pragyvenimo kaštai, padidėjusi palūkanų našta bei dėl padidėjusių alkoholio akcizų išaugusi alkoholinių gėrimų kaina.
Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros (VDA) skaičiai rodo, kad 2023 m. balandį alkoholinių produktų kaina Lietuvoje buvo 5,9 proc. didesnė nei 2022 m. gruodį ir 10,6 proc. didesnė nei 2022 m. balandį. Atitinkamai, padidėjusi infliacija, pakilusios palūkanos, išaugę alkoholio akcizai ir pakilusi alkoholinių gėrimų kaina spaudžia žemyn alkoholinių gėrimų vartojimo apimtis. Savo ruožtu, spartus alkoholio vartojimo nuosmukis balandį traukė žemyn ir galutines valstybės pajamas iš alkoholio akcizų.
Kitas didelis išbandymas Lietuvos alkoholinių gėrimų rinkai įvyks vasarą. Trečiąjį 2023 m. ketvirtį jau turėsime daugiau duomenų apie tai, ar Lietuvos eksportuojančių sektorių, ypač pramonės, nuosmukis, turėjo realios įtakos Lietuvos darbo rinkai. Kitaip tariant ar dėl mažėjančių pardavimų eksportuojančios įmonės pradės mažinti darbuotojų skaičių, ar nedarbo šuolio visgi pavyks išvengti.
Mano supratimu, nedarbo lygis Lietuvoje vasarą-rudenį gali nežymiai išaugti, kas toliau ribos alkoholinių gėrimų realizacijos apimtis. Didesnis nedarbo lygio šuolis, kurio kol kas neprognozuočiau, atitinkamai jau turėtų ženklų poveikį Lietuvos vidaus vartojimui ir stipriai paliestų alkoholio vartojimo dinamiką.
Apibendrinant, infliacija, pakilusios palūkanos bei išaugę alkoholio akcizai toliau spaudžia alkoholio vartojimą Lietuvoje žemyn, ir artimiausiu metu būtų sunku tikėtis esminio alkoholio vartojimo rodiklių pagerėjimo.
