Muitinės tarpininkai yra vežėjo partneriai ir į įmonę kreipiasi tam, kad paruoštų pervežimui reikalingus dokumentus, atliktų muitinės procedūras ir suteiktų prekių tranzitui reikalingas garantijas.
Prieš karantiną, vos prieš trejus metus, vežėjai paslaugą užsakydavo ateidami fiziškai į biurą ir atnešdami fizinius dokumentus. „Covid-19“ pandemija pakeitė šią situaciją – fizinius apsilankymus keitė elektroninis paštas ir žinutėmis siunčiamos dokumentų nuotraukos, darytos pačių vairuotojų pasitelkiant įvairias programėles. Nepaisant to, dabar esame priversti iš ne pačių kokybiškiausių nuotraukų nurašinėti labai svarbius duomenis: skaičius, pavadinimus, juos vėl atgal perkelti į skaitmeną ir pateikti muitinei ar atspausdinti CMR pervežimui.
Lietuva garsėja savo sugebėjimu skaitmenizuoti visas viešojo gyvenimo sritis. Norint paimti būsto paskolą, nėra būtina fiziškai apsilankyti banke, daktarai neprivalo spausdinti receptų – viskas būna pateikta elektroninėje erdvėje, net deklaracijas, mokesčius ir kitas svarbias kasdienio gyvenimo sritis galime sutvarkyti komfortiškai sėdėdami namuose. Tačiau transporto ir logistikos įmonės, kurių veikla sudaro 11 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, iki šiol fiziškai perspausdina duomenis iš vienų dokumentų ir paruošia kitus, o dar dažnai turi fiziškai keliauti iki muitinės tarpininko, o tarpininkas – iki muitinės.
Kaip šiuo metu vyksta muitinės procedūros? Elektroninius duomenis visada turi siuntėjas, kuris samdo muitinės tarpininką jam atlikti eksporto deklaraciją. Muitinės tarpininkas gauna popierinę, skenuotą ar nuotraukos pavidalo sąskaitos faktūros kopiją su papildoma informacija, iš kurios jis paruošia tarptautinį krovinio važtaraštį (CMR), eksporto deklaraciją ir kitus svarbius pervežimo dokumentus, juos perspausdindamas į reikiamas programas ir formas jose. Vėliau kroviniu rūpinasi vežėjas, kuris kreipiasi į savo muitinės tarpininką. Pastarasis neturi jokio santykio nei su siuntėju, nei su jo tarpininku, todėl yra priverstas iš naujo suvesti duomenis. Tuomet vežėjas su tranzitine deklaracija važiuoja pas gavėją, šis vėl samdo muitinės tarpininką, kuris nieko bendro neturi nei su pirmuoju, nei su antruoju, todėl jam nieko nelieka, tik suvesti duomenis iš naujo. Uždaras ratas.
Reikia turėti omenyje, kad vežant krovinius tarp ne Europos Sąjungos šalių visada yra trys muitinės procedūros: išvežimo muitinės procedūra – eksporto įforminimas, tranzito procedūra ir importo procedūra. Galima tik įsivaizduoti, kiek čia yra perspausdinimo, spausdinimo, vaikščiojimo etapų.
Labai dažnai girdime iš savo klientų – vežėjų, – kad prekių pirkėjas užsako pervežimą, pavyzdžiui, iš Ukmergės į Didžiąją Britaniją, tačiau atvažiavus ir mašinai pasikrovus siuntėjas vairuotoją su kroviniu siunčia į Vilnių atlikti muitinės procedūrą.
Taip net tik sugaištama daug laiko – vežėjams tenka nuvažiuoti labai daug nereikalingų kilometrų šioms paslaugoms užsakyti ir atlikti, išleidžiama per daug CO2, teršiama aplinka.
Galbūt laikas pokyčiams? Muitinės procedūras arba, dar kitaip sakant, duomenų suvedimą jau seniai reikia skaitmenizuoti ir užtikrinti apsikeitimą skaitmeniniais duomenimis. Europos Parlamentas 2020 m. patvirtino reglamentą dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos („eFTI“ – angl. Electronic Freight Transport Information). Reglamentu siekiama sukurti teisinį reguliavimą ir standartus krovinių vežimo elektroniniam informacijos apsikeitimui ES teritorijoje. „eFTI“ siekiama atsisakyti popierinių dokumentų, dėl ko transporto logistikos grandinės darysis efektyvesnės, kroviniai bus pristatomi greičiau, procesai taps skaidresni, sienų kirtimo procedūros greitesnės, bus mažinama tuščia krovininių automobilių rida, o tai mažins transporto sukeliamą taršą.
Muitinės paslaugų skaitmenizavimas leistų vežėjui sutaupyti pinigų ir laiko. Mano skaičiavimu, atlikus šiuos veiksmus, būtų galima sutaupyti mažiausiai vieną dieną važiavimo. Skaičiuojama, kad įgyvendinus „eFTI“ Europos Sąjungoje iki 2040 metų administracinės išlaidos operatoriams sumažėtų 20–27 mlrd. eurų, operatorių darbo valandų dokumentų valdymui per metus būtų sutaupoma maždaug už 75–102 mln. eurų.
Lietuvos muitinei griežtinant sankcionuotų prekių eksportą į trečiąsias šalis per Rusiją ir Baltarusiją, skaitmenizacija padėtų palengvinti šį procesą. Įmonės turėtų įrodyti, kad tranzito per Rusiją ar Baltarusiją metu prekės nebus perparduodamos, perdirbamos, sandėliuojamos, perkraunamos į kitą transporto priemonę, be to, jas turi būti įmanoma identifikuoti, kad muitinė galėtų nustatyti, ar jos nėra priskirtinos dvejopo naudojimo prekėms. Matant skaitmeninį prekių kelionės maršrutą, šis procesas sutrumpėtų mažiausiai kelis kartus.
Tačiau sunku pakeisti įsisenėjusią tvarką. Žinoma, ne muitinė kalta dėl susidariusios situacijos. Problema ta, kad centralizavus paslaugas taptų sunkiau paskirstyti sąnaudas, nes už importo ir eksporto procedūras moka siuntėjas ir gavėjas, bet ne vežėjas.
