Nuo reformos pradžios Aplinkos ministerijoje pasikeitė net trys žemėtvarkos reformą kuruojantys viceministrai, tačiau taip ir nepaaiškėjo, kas konkrečiai, kokios institucijos vykdys žemėtvarkos funkcijas po 2024 m. sausio 1 d.
Tapo aišku tik tai, kad savivaldybėms bus perduota valstybinės žemės patikėjimo teisė visuose 355 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Tai yra 250 tūkst. ha valstybinės žemės, kurios vertė, pačiais preliminariausiais skaičiavimais, siekia mažiausiai 10 mlrd. eurų. Vilnius – 40 tūkst. ha, Kaunas – 16 tūkst. ha, Klaipėda – apie 10 tūkst. ha ir t. t. Apytikres vertes galite susiskaičiuoti pagal verčių žemėlapį.
Taip pat savivalda vykdys dalį žemėtvarkos funkcijų.
Savivaldybių tarybos galės išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus ir turės nustatinėti servitutus. Merai organizuos ir tvirtins žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, išduos sutikimus dėl valstybinės žemės naudojimo, spręs dėl žemės sklypų naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo. Savivaldybių administracijoms bus patikėta teikti prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo, organizuoti patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, apskaičiuoti atlyginimą už galimybę statyti arba rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje ar net atleisti nuo tokio „mokesčio“ ir kitas funkcijas.
Žemėtvarkos reformą inicijavęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pripažįsta, kad „savivaldybės labai godžiai sako – duokite mums teisę valdyti žemes“, tačiau nelabai nori ir nelabai geba ta žeme rūpintis. O kiek dar visokių grėsmių kyla stebint viešojoje erdvėje netylantį skandalą dėl neskaidriai leidžiamų savivaldybių tarybų veiklai skirtų lėšų.
Na, bet tai atskiras klausimas.
Žemėtvarkos reformos traukinys jau toli nuvažiavęs. Savivaldybėms numatytos žemėtvarkos funkcijos yra aiškios. O kas nuo 2024 m. vykdys visas kitas žemėtvarkos funkcijas, kol kas neaišku.
Vyriausybės įgaliotos institucijos
Reformos pradžioje buvo minima, kad, pavyzdžiui, žemės naudojimo kontrolę vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Matininkų kvalifikaciją tikrins ir kvalifikacijos pažymėjimus išduos Statybos produkcijos ir sertifikavimo centras. Sutikimus ir pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo išdavinės Žemės informacijos centras, vėliau virtęs Žemės ūkio duomenų centru. Buvo kalbama, kad Nacionalinė žemės tarnyba prižiūrės ir kontroliuos, kaip valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina savo teises, kaip vykdo pareigas, organizuos žemės išteklių naudojimo stebėseną ir pan.
Tačiau pateiktuose reformos dokumentuose konkrečių institucijų pavadinimų praktiškai nebeliko. Visas jas pakeitė vienas bendrinis apibūdinimas – Vyriausybės įgaliota institucija.
Taigi visas kitas nuo savivaldybių likusias žemėtvarkos funkcijas turės vykdyti kažkokios Vyriausybės įgaliotos institucijos. Kiek jų bus ir kokios tai bus institucijos, spręs Vyriausybė. Kiekviena nauja Vyriausybė galės keisti įgaliotinius ir vėl reformuoti, remontuoti žemėtvarkos sistemą. Žemėtvarka gyvens tarsi niekad nesibaigiančio remonto sąlygomis.
Interesantams, fiziniams ir juridiniams asmenims, o taip pat ir pačioms valstybės institucijoms taps neaišku, į kokią Vyriausybės įgaliotą instituciją reikia kreiptis vienu ar kitu klausimu. Kuriai institucijai rašyti vieną ar kitą prašymą ar skundą? Kur, į kokią įgaliotą instituciją kreiptis sutikimo ir pažymos perkant-parduodant žemės ūkio paskirties žemę? Kur kreiptis žmogui dėl užtverto keliuko, pravažiavimo, praėjimo ar užimtos valstybinės žemės? Kur kreiptis dėl įsiterpusio valstybinės žemės lopinėlio?
Penkios auklės – vaikas be galvos.
Kita vertus, kaip viena įgaliota institucija bendraus su kita įgaliota institucija kažkokiu bendru žemėtvarkos klausimu? Kaip perduos patikėjimo teises? Priėmimo-perdavimo akte taip ir bus parašyta: įgaliota institucija perduoda kitai įgaliotai institucijai?
Toks sudėtingas funkcijų perskirstymas ir žemės santykių sureguliavimas, kai atsakingų institucijų reikės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose, sukels nemažai painiavos ir padidins administracinę naštą.
Painiava dėl ribų
Grįžkime prie savivaldybių. Savivaldybėms valstybinė žemė, kaip numatyta reformos dokumentuose, Vyriausybės nutarimu bus perduodama miestų ir miestelių teritorijų ribose.
Kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei bus parengiami valstybinės žemės sklypų priėmimo-perdavimo aktai. Priėmimo-perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai, pateikiami Žemės informacinėje sistemoje.
Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, gyvenamųjų vietovių ribos yra pažymimos rengiant teritorijų ribų planus. Tačiau yra tokių savivaldybių, pavyzdžiui, kaip Vilniaus miesto arba Druskininkų, kuriose iki šiol nėra patvirtintų tikslių miesto teritorijos ribų.
Valstybinės žemės perdavimas pagal miestų ir miestelių administracines ribas sukels naujų problemų. Miestai ir miesteliai nėra administraciniai vienetai, jie neturi administracinių ribų. Administraciniai vienetai yra savivaldybės ir apskritys. Miestai ir miesteliai turi gyvenamųjų teritorijų ribas. Jų koordinatės nėra nustatomos. Reikalavimo tiksliai paženklinti ir išmatuoti tokias ribas nebeliko pakeitus Vyriausybės nutarimą.
Gyvenamųjų teritorijų ribos yra saugomos labai netiksliame ir seniai formuotame adresų registre. Miestelių ribos dažnai kerta jau suformuotus privačius sklypus, jau nekalbant apie nesuformuotas teritorijas. Kaip bus tokiu atveju, kai dalis sklypo patenka į miestelio teritoriją, o kita dalis – į kitą vietovę? Kur tokio sklypo savininkui reiks kreiptis? Į miestelio valdžią ar į Vyriausybės įgaliotą instituciją?
Tokį sklypą reikės dalyti į du sklypus arba tikslinti, keisti miestelio ribas. Tokių sklypų savininkai, kurių sklypą kirs miesto ar miestelio riba, turės padalyti savo sklypą į dvi dalis: vieną miestelio ribose, o kitą – už miestelio. Arba toks asmuo turės organizuoti procedūrą, kad visas jo sklypas būtų prijungtas prie miestelio arba „išimtas“ iš miestelio ribų bei priskirtas gretimai teritorijai.
Abejotinos permainos
Reformos projektuose aptinkame ir daugiau diskutuotinų naujovių. Pavyzdžiui, dėl valstybinės žemės nuomos prie sunykusių pastatų.
Numatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas turės teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie sunykusių ar apleistų statinių. Įsigijus sunykusį ar apleistą, pavyzdžiui, sandėliuką, nekilnojamojo turto vystytojui nereikės pirkti tos žemės, jis galės ją išsinuomoti ir statyti daugiabutį.
Dar viena keistenybė – servitutų nustatymas. Reformos dokumentuose numatyta, kad servitutus galima bus nustatinėti tik sklypuose, kurių atlikti kadastriniai matavimai. Pavyzdžiui, jeigu servitutas turės būti nustatomas 6 žemės sklypams, o iš jų 4-iuose nėra atlikti kadastriniai matavimai, servituto negalima bus nustatyti, kol suinteresuotas asmuo neatliks tų keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų. Ką darys „Litgrid“, ESO ir kitos organizacijos?
Rengiant žemėtvarkos reformą, nemažai buvo kalbama apie daugelio paslaugų skaitmenizavimą, duomenų ir žemėtvarkos procesų perkėlimą į elektroninę erdvę. Dabar numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atliks naudodamiesi Žemės informacine sistema. Kas tai per sistema?
Šiandien Žemės informacinę sistemą (www.zis.lt) sudaro žemės naudojimą, išteklius, našumą, gamtines ir ūkines savybes apibūdinančių erdvinių duomenų rinkiniai, parengti geografinių informacinių sistemų principais, ir valdymo priemonės, kurios, naudojant georeferencinį pagrindą, suteikia galimybę šią informaciją apdoroti bei teikti duomenis vartotojams nuotoliniu būdu. Ši informacinė sistema nepritaikyta žemėtvarkos procesams. Reikės kurti naują sistemą, kuri leistų valstybinės žemės patikėtiniams teikti su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją bei duomenis. Ar tokia sistema bus sukurta per pusmetį? Ar nenutiks taip, kad savivaldybėms ir kitiems valstybinės žemės patikėtiniams teks sugrįžti prie popierinių dokumentų? Ar tai reforma, kažko pagerinimas, ar žingsnis atgal?
Esminis žemėtvarkos reformos tikslas, kaip ne kartą buvo viešai deklaruota, yra žemėtvarkos funkcijų efektyvinimas, tobulinimas, vienodų standartų užtikrinimas ir galų gale savivaldos stiprinimas. Jau kitąmet naujoji žemėtvarkos sistema, nauji algoritmai ir naujos procedūros ims veikti praktikoje. Būgštavimų ir nuogąstavimų daug, o tas išbandymas atiteks jau naujos sudėties LR Seimui ir kitai Vyriausybei.
