Reikia pripažinti, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį ekonomikos kritimas buvo gana reikšmingas: palyginti su pirmu 2022 m. ketvirčiu, BVP nukrito iš karto 3,6 proc. – toks mažėjimas yra sparčiausias nuo „Covid-19“ pandemijos pradžios, kai antrąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė 4,1 proc.
Reikšmingą Lietuvos BVP kritimą lėmė tai, kad ekonomikos nuosmukis yra gerai diversifikuotas – kritimas fiksuojamas iš karto keliuose sektoriuose, kurie turi didelį poveikį bendram Lietuvos BVP, – o taip pat tai, kad kovo mėnesį didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai stipriai pablogėjo.
Pavyzdžiui, lėtėjant vartojimui eksporto rinkose, pirmąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos gamybos) sumažėjo 9,1 proc., bet kovą nuosmukis jau buvo dviženklis ir siekė 11 proc. Mažmeninės prekybos apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį nukrito 2,1 proc., bet kovą jau fiksuotas 4,7 proc. kritimas. Nuo 2023 m. pradžios kas mėnesį turėjome stabilų mažmeninės prekybos maisto produktais nuosmukį (per visą ketvirtį kritimas siekė 7,1 proc.), tačiau vis labiau įsibėgėja mažmeninės prekybos ne maisto produktais nuosmukis (−0,1 proc. sausį; −1 proc. vasarį ir −6,1 proc. kovą), kas reiškia, kad Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą ir taupymo atžvilgiu vis labiau pereina į ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apribojimą.
Taigi, tokį BVP mažėjimą lėmė ne tik tai, kad pirmąjį ketvirtį pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai patyrė nuosmukį, bet ir tai, kad pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai sparčiai blogėja.
Iš teigiamų aspektų galima paminėti tai, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį realusis Lietuvos BVP vis dar buvo 6 proc. didesnis nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį (prieš „Covid-19“ pandemiją). Taip, Lietuvos ekonomika krinta, bet krintame nuo labai aukštos bazės. Kitas teigiamas aspektas – Lietuvos ekonomikos struktūra ir tai, kad šį kartą neturime kažkokių didelių ekonomikos disbalansų, lems, kad galime būti viena pirmųjų ekonomikų euro zonoje, kuri pradės rodyti ekonomikos atsigavimo požymius. Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas, kadangi Vakarų Europoje sparčiai mažėja prekių paklausa. Bet Vakarų rinkose prasidėjus paklausos atsigavimui, pramonė pradės tempti Lietuvos ekonomikos atsigavimą į viršų, kas turės akivaizdų teigiamą poveikį ir visam Lietuvos BVP.
