JAV akcijos galimai pervertintos
Nepriklausomai nuo to, koks tolesnis scenarijus laukia JAV ekonomikos – gilesnė ar švelnesnė recesija ar net nuosmukis, – akcijos JAV rinkoje atrodo pervertintos. Toliau prastėjantys įmonių rezultatai nėra visiškai įskaičiuoti į jų kainą, todėl „S&P 500“ indeksas gali susidurti su dideliu pasipriešinimu dėl tolesnio augimo šįmet.
Per pastarąjį mėnesį „S&P 500“ indeksas ūgtelėjo 6 proc. ir tai nesuteikia daugiau užtikrintumo rinkos dalyviams. Rizikos draudimo fondai traukiasi, o indekso e-mini ateities sandorių duomenys rodo didžiausią pasipriešinimą kone nuo 2011 m. lapkričio.
Atvirkštinio indekso ETF fondas „Direxion Daily S&P 500 Bear 3X“, kuris bando uždirbti iš neigiamų akcijų kainų pokyčio, praėjusį ketvirtadienį užfiksavo rekordines 285 mln. JAV dolerių įplaukas.
Balandžio 21 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį indeksas „Dow Jones“ pakilo 0,66 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 0,59 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ smuktelėjo 0,1 proc.
Infliacija JAV toliau mažėjo
JAV infliacija kovo mėn. padidėjo 0,1 proc., kai vasarį buvo fiksuotas 0,4 proc. padidėjimas, kas šiek tiek pralenkė lūkesčius. Per metus infliacijos padidėjimas kovo mėn. siekė 5 proc., palyginti su 6 proc. vasarį.
Pagrindinės kainos atitiko prognozes: mėnesinė kovo infliacija sudarė 0,4 proc., o metinė – 5,6 proc., palyginti su, atitinkamai, 0,5 proc. ir 5,5 proc. vasario mėn. Tokie duomenys turėtų nuimti šiek tiek įtampos nuo FED.
Tačiau vis dar didėjančios pagrindinės kainos rodo, kad kai kurie infliacijos komponentai išlieka aukšti, o pastarieji OPEC+ sprendimai dėl tolesnio naftos gavybos mažinimo apsunkina bandymus pažaboti infliaciją.
Lūkesčiai dėl FED veiksmų
JAV finansų rinkose lūkesčiai dėl vartotojų vienų metų infliacijos kovo mėnesį nuo 4,23 proc. padidėjo iki 4,75 proc. Tai pirmas lūkesčių padidėjimas nuo praėjusių metų spalio.
Rinkų dalyviai padidino tikimybę, kad gegužę FED palūkanas padidins dar 25 baziniais punktais dėl gerų darbo vietų duomenų. Apsikeitimo sandoriai rodo daugiau nei 80 proc. tikimybę, kad gegužės 3 d. išvysime 0,25 proc. punkto bazinių palūkanų padidinimą.
Mineapolio FED vadovas Neelas Kashkaris pastebėjo, kad yra požymių, jog praėjusio mėnesio suirutė bankų sektoriuje aprimsta ir įsivyrauja ramybė. Nors jis nepakomentavo kito FED žingsnio dėl pinigų politikos, bet užsiminė, kad, jei FED nuspręstų nesilaikyti 2 proc. infliacijos tikslo, tai pakenktų jo patikimumui.
Euro stiprėjimo tendencija tęsiasi
Euro kursas per pastarąsias savaites paaugo beveik 1,2 proc. ir nusistovėjo ties 1,098 JAV dolerio riba. Tuo metu svaro sterlingų kursas fiksavo 0,4 proc. padidėjimą prieš JAV dolerį ir balandžio 21 d. buvo prekiaujamas ties 1,24 JAV dolerio riba. Japonijos jena susilpnėjo (−0,4 proc.), jos kursas prekyboje siekė 134 jenas už JAV dolerį.
„Swedbank“ valiutų strategai pastebi, kad didelė infliacija, mažesnis ekonomikos augimas yra sudėtinga aplinka rizikos ir aukštos beta valiutoms. Švedijoje bazinės palūkanos turėtų būti padidintos 0,5 proc. punkto artimiausiu metu, kas turėtų lemti kronos stiprėjimą per artimiausius 1–3 mėn.
Aukštesnės palūkanos Europoje – ilgesnį laiką
Finansų rinkoje laikomasi nuomonės, kad ECB bazines palūkanas padidins dar 3 kartus po 0,25 proc. punkto, todėl įpusėjus vasarai jos pasieks 3,75 proc. lygį. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiame lygyje palūkanos turėtų išlikti iki šių metų pabaigos.
Ekonomistų lūkesčiai iš esmės sutampa su investuotojų, kurie sumažino palūkanų piko prognozę. Kita vertus, nuomonės dėl ECB politikos griežtinimo pastaruoju metu sustiprėjo, ir net keli ECB atstovai savo pastarojo meto pranešimuose teigė, kad per gegužės mėn. vyksiantį susitikimą dėl palūkanų padidinimo jos turėtų būti keliamos 0,25 proc. ar 0,5 proc. punkto.
Prancūzijos centrinio banko vadovo François Villeroy‘jaus teigimu, euro zonai gresia „labiau išplitusi ir įsitvirtinusi infliacija, todėl ECB turėtų išlaikyti tolesnį ryžtą kovoti su šia grėsme ir palaikyti palūkanas aukštesniame lygyje ilgesnį laiką“.
Europos akcijų indeksai antroje balandžio pusėje išlaikė teigiamą trajektoriją: „STOXX 600“ akcijų indeksas balandžio 21 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,5 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė paaugęs 1,4 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo apie 2,2 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ per minimą laikotarpį paaugo beveik 1 proc.
Tiki geresnėmis JK ekonomikos perspektyvomis
Jungtinės Karalystės iždo kancleris Jeremy‘is Huntas pranešė, kad šalies ekonomika iki parlamento rinkimų 2024 m. pavasarį turėtų judėti teigiama linkme. Kancleris nesutiko su Tarptautinio valiutos fondo prognoze, kuri rodo, kad JK ekonomika šiais metais susitrauks 0,3 proc., o kitąmet paaugs 1 proc. Jo teigimu, šalies ekonomika „pasirodys žymiai geriau“.
JK namų ūkiai kovo mėnesį sumažino išlaidas maisto prekėms ir restoranams, nes vyraujanti dviženklė infliacija paskatino susiveržti diržus. Daugiau kaip pusė vartotojų sumažino savo išlaidas prabangos prekėms. Metinės vartotojų išlaidos JK padidėjo 4 proc. ir buvo 2 kartus mažesnės nei infliacijos rodiklis, pastebėjo „Barclays“ analitikai.
Nedidelis augimas Kinijos NT sektoriuje
Azijos akcijų rinkose Kinijos rizikos draudimo fondai pardavinėja nuosavybės obligacijas. Vienas geriausių Kinijos rizikos draudimo fondų „Shanghai Bull Asset Management“ pardavė visas savo „CIFI Holdings Group“ obligacijas po to, kai šis turtas per 2022 m. padėjo 523 proc. padidinti jos probleminių skolų portfelį.
„Shanghai Silver Leaf“, praėjusiais metais užfiksavęs 136 proc. pelną, naudodamasis palūkanų normų apsikeitimo sandoriais pardavė beveik visą savo namų statytojų obligacijų portfelį.
Kinijos nekilnojamojo turto (NT) sektorius pirmąjį ketvirtį išaugo 1,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki beveik 2 trln. juanių (290 mlrd. JAV dolerių). Tai pirmoji Kinijos NT sektoriaus plėtra po dvejus metus besitęsusių problemų.
Atsigaunanti Kinijos ekonomika
Tuo metu „JPMorgan“ analitikai padidino Kinijos 2023 m. bendrojo vidaus produkto augimo prognozę nuo 6 proc. iki 6,4 proc. Ekonominiai duomenys rodo, kad pirmojo ketvirčio augimas paspartėjo iki 4,5 proc. ir buvo didesnis nei tikėtasi. Mažmeninė prekyba taip pat viršijo konsensusą – kovo mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ji išaugo 10,6 proc.
Tačiau pramonės gamyba ir investicijos padidėjo mažiau, nei prognozuota, o investicijos į NT toliau traukėsi. Statistikos biuro teigimu, ekonomikos atsigavimo pamatas „dar nėra tvirtas“.
Kovo mėnesį Kinijos eksportas netikėtai išaugo – pirmasis padidėjimas per 6 mėn. yra dar vienas teigiamas ženklas ekonomikai. Eksportas JAV doleriais per metus šoktelėjo 14,8 proc., o importas sumažėjo 1,4 proc. Dėl to per mėnesį prekybos perteklius siekė 88,2 mlrd. JAV dolerių. Buvo tikimasi eksporto sumažėjimo 7,1 proc.
Investuotojų nuotaikos pagrindinėse Azijos biržose išsiskyrė: Japonijos „Nikkei“ per pastarąsias dvi savaites paaugo net 3,3 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 nukrito 1,7 proc., Honkongo „Hang Seng“ per šį laikotarpį sumažėjo 2 proc.
Techninę korekciją patyrusios naftos kainos
Pasaulyje itin sparčiu tempu statomos naujos perdirbimo gamyklos ir plečiamos senesnės. Tai pradeda daryti įtaką naftos produktų rinkoms, o perdirbėjų maržos pastarosiomis savaitėmis yra labai sumažėjusios.
Padidėję naftos perdirbimo pajėgumai suteikia vilties, kad benzino ir dyzelino kainos išliks žemos ir nebekaitins infliacijos. Tai nėra tokia gera žinia didžiosioms naftos kompanijoms.
Tanklaivių judėjimą sekanti „Vortexa“ pranešė, kad praėjusią savaitę tanklaiviuose gabenamos naftos kiekis šoktelėjo iki 1,27 mlrd. barelių. Šis kiekis nuo praėjusių metų rugpjūčio padidėjo beveik 230 mln. barelių, nes Rusija nukreipė daugiau atsargų pirkėjams tolimesniuose regionuose, o Europai teko pritraukti daugiau naftos iš kitur.
„Brent“ rūšies naftos kaina prarado didžiąją dalį prieaugio, kurį lėmė netikėtas OPEC+ sprendimas mažinti jos pasiūlą. Prekybininkų vertinimu, kainų kritimą paspartino techninė korekcija, žinoma kaip kainos spragų užpildymas. „Bloomberg MLIV“ tinklaraštyje teigiama, kad artimiausio laikotarpio naratyve vyrauja susirūpinimas dėl paklausos.
„Brent“ naftos kaina per pastarąsias dvi savaites sumažėjo 3 proc. ir siekė 81 JAV dolerį už barelį. JAV WTI naftos kaina taip pat atpigo 2,3 proc. iki 77 JAV dolerių už barelį. Aukso kaina atsitraukė 0,4 proc. iki 1983 JAV dolerių už unciją.
Investuotojų dėmesio centre vis dažniau atsiduria varis. „Swedbank“ analitikai pastebi, kad didėjanti vario paklausa pereinant prie atsinaujinančios energetikos per ateinančius kelerius metus sukels jo deficitą, kas gali lemti žymiai aukštesnes jo kainas ir tai galiausiai turėtų paskatinti didesnę jo pasiūlą.
