Skolininkai gali tartis su finansų įstaigomis
Susidūręs su finansiniais sunkumais ar numatęs finansinių įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę artimoje ateityje, skolininkas gali inicijuoti kredito sutarties sąlygų keitimą. Kredito gavėjas turi galimybę teikti prašymą finansų įstaigai dėl kredito įmokų atidėjimo (laikinai sustabdyti kredito įmokų mokėjimą ir toliau mokėti tik kredito palūkanas), pratęsti kredito grąžinimo terminą, pakeisti linijinį kredito grąžinimo metodą anuitetiniu, mažinti kreditui taikomą maržą (nekintančią kredito palūkanų dalį), keisti turimą „Euribor“ palūkanų normos trukmę į 3, 6 ar 12 mėnesių, fiksuoti sutartą palūkanų normą likusiam paskolos laikotarpiui, fiksuoti palūkanų normą tam tikram laikotarpiui, kuriam pasibaigus palūkanos kis dažnesniu periodiškumu ir kt. Tokie kredito sutarčių restruktūrizavimo atvejai finansų rinkoje jau fiksuojami, o apimtys greitai auga.
Minėtais būdais galima suvaldyti finansinius sunkumus, tačiau vienu atveju to pakaks, o kitu atveju tai bus tik laikinas situacijos sprendimas. Svarbu neužmiršti, jog, pasibaigus „kredito atostogoms“, įmokos pagal naują mokėjimo grafiką nepakeitus galutinio kredito grąžinimo termino bus didesnės, o pratęsus kredito grąžinimo terminą bendra sumokamų palūkanų suma taip pat padidės. Šiuo atveju reikėtų įvertinti ir kredito sutarties keitimo mokesčius, kurie tokiais atvejais dažnai yra neišvengiami. Tad siekiant suvaldyti finansinius sunkumus verta atsigręžti ir į kitas galimas priemones.
Skolos perkėlimas naujam skolininkui
Nepavykus išsiderėti palankesnių kredito sutarties sąlygų, pradinė prievolė pagal kredito sutartį gali būti perkeliama naujam skolininkui, t. y. trečiajam asmeniui, kuris sutinka perimti esamo skolininko įsipareigojimus sutartomis sąlygomis. Skolos perkėlimas atliekamas pagal 1) trišalę kreditoriaus, esamo skolininko ir naujojo skolininko sudarytą sutartį arba 2) esamo ir naujojo skolininko sutartimi, gavus aiškų, apibrėžtą ir nedviprasmišką kreditoriaus sutikimą. Esamam skolininkui perleidus skolinį įsipareigojimą naujajam skolininkui kredito davėjas praranda teisę nukreipti savo reikalavimus į pradinį skolininką. Jeigu kreditas yra užtikrintas skolininkui priklausančio turto įkeitimu, tikėtina, kad, nepasiūlius kito kreditoriui priimtino turto įkeitimo, turtas ir toliau liktų įkeistas kreditoriaus naudai, todėl esamas skolininkas ir toliau liktų subsidiariai atsakingas su naujuoju skolininku. Bet kuriuo atveju, tokiu būdu pirminis skolininkas būtų atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jį pakeistų naujasis skolininkas.
Verslo kredito atveju toks susitarimas reikštų, jog skolininko ekonominė veikla nebūtų sutrikdoma dėl priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, o mokumas atkuriamas per susitarimus su esamą skolą perimančiu naujuoju skolininku. Gyventojų turimų kreditų atveju toks susitarimas dažnu atveju reikštų, jog yra išsaugomas turtas, kuris buvo įsigytas iš to kredito ir įkeistas siekiant užtikrinti jo grąžinimą. Kitu atveju toks turtas būtų parduodamas varžytinėse ar perimamas kreditoriaus.
Jeigu perkeliant skolą nebus atliekami jokie su turto įkeitimu susiję pakeitimai, be kredito sutarties keitimo mokesčio jokių kitų mokesčių (įprastai) neturėtų atsirasti.
Refinansavimo, atgalinės nuomos alternatyvos
Skolos perkėlimo atveju kredito davėjas neabejotinai vertins naujojo skolininko mokumą, todėl kreditoriaus sutikimas nėra garantuotas. Tačiau net ir negavus kreditoriaus sutikimo, yra kitų finansinių sunkumų suvaldymo alternatyvų.
Skolininkas gali pasinaudoti kredito refinansavimu, kai imamas naujas kreditas esamam padengti. Priklausomai nuo skolininko poreikių ir (ar) verslo modelio (verslo kreditų atveju), skolininkas turėtų rinktis naują finansų įstaigą, kuri siūlytų mažesnę kredito palūkanų maržą ar ilgesnį kredito grąžinimo terminą, kuris leis sumažinti mėnesinę įmoką ir pagerinti pinigų srautus. Kaip ir kredito restruktūrizavimo atveju, svarbu įvertinti su finansų įstaigos pakeitimu susijusias sąnaudas, tokias kaip išankstinio kredito grąžinimo, naujos kredito sutarties sudarymo, turto vertinimo, hipotekos registravimo mokesčiai ir kt.
Stabilumo stoka kreditavimo rinkoje verčia pagalvoti ir apie anglosaksų valstybėse paplitusią atgalinę nuomą (angl. sale-leaseback). Jeigu kreditas buvo skirtas turtui įsigyti, skolininkas gali su kreditoriaus leidimu šį turtą parduoti, atsiskaityti su kreditoriumi, o su pirkėju sudaryti ilgalaikę nuomos sutartį, suteikiančią teisę naudotis šiuo turtu. Šis sprendimas tinka tiek gyventojams, tiek verslui. Gyventojai tokiu atveju turėtų galimybę likti gyventi turimame turte. Pagerėjus jų finansinei padėčiai ir susitarus su turto savininku būtų galimybė šį turtą vėl įsigyti. Tuo tarpu atgalinė nuoma bendrovėms leidžia ilgalaikį turtą paversti pinigų srautu, kai dalį šio srauto galima panaudoti skoliniams įsipareigojimams įvykdyti, taip sumažinant įsipareigojimų skaičių bendrovės balanse, o likusį laisvą kapitalą panaudoti apyvartinėms lėšoms ar reinvestuoti siekiant gauti didesnę grąžą. Ši alternatyvi finansavimo priemonė suteikia galimybę po pardavimo ir toliau naudotis bendrovės veikloje reikalingu turtu mokant fiksuotą nuomos mokestį, o šias išlaidas įtraukti į bendrovės veiklos sąnaudas.
Apžvelgtos priemonės yra tik keletas pavyzdžių, kaip gali būti sprendžiami iškilę finansiniai sunkumai. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl tai, kas tinka vienam, ne visada tiks kitam. Tačiau net ir tokiose sudėtingose finansinėse situacijose galima surasti kreditoriaus ir skolininko interesus atitinkančių sprendimų, tik nereikėtų delsti.
