Ar galima viešosios įstaigos dalininką pašalinti, numatant pašalinimo tvarką viešosios įstaigos įstatuose? Lyginant su kitų viešųjų juridinių asmenų veiklą reguliuojančiais įstatymais (pvz., Asociacijų įstatymu), Viešųjų įstaigų įstatymas šiuo klausimu tyli. Ir kaip jau įprasta viešųjų asmenų reguliavime, čia paliekama „pilkoji zona“ – įstatymas ne tik tyli, bet ir tiesiai nepasako, kad toks akibrokštas yra neįmanomas.
Taigi, šį klausimą teko nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kuris visai neseniai konstatavo, kad:
1. Kadangi asmens buvimas viešosios įstaigos dalininku yra grindžiamas jo paties ar kito asmens, iš kurio pirmasis įgijo dalininko teises, įstaigai perduotu turtiniu įnašu, t. y. nuosavybe, o viešosios įstaigos likvidavimo atveju dalininkas turi teisę atgauti šią nuosavybę ar jos dalį, viešosios įstaigos dalininko turtinės teisės apsaugai taikytinas savininko teisių apsaugai skirtas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Konstitucijoje (23 str.), Civiliniame kodekse (4.93 str.) ir kituose teisės aktuose.
2. Viešųjų įstaigų įstatuose negalima numatyti dalininko pašalinimo iš viešosios įstaigos tvarkos bei sąlygų, t. y., analogijos taikymas, remiantis Asociacijų įstatyme tai numatančia teisės norma, nėra galimas, nes dalininkas viešojoje įstaigoje veikia ne narystės pagrindu.
Tai ką daryti su piktybiniais dalininkais? LAT sutinka, kad viešosios įstaigos dalininkas, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams ir kelia grėsmę tokios įstaigos veiklos tęstinumui, neturėtų būti nepajudinimas.
Priešingai, siekiant užtikrinti tokio dalininko turtinės teisės, susijusios su įnašu, apsaugą ir viešosios įstaigos tęstinumą, tokio dalininko pašalinimui LAT siūlo taikyti CK 2-osios knygos I dalies IX skyrių, reguliuojantį priverstinį akcijų (teisių, pajų) pardavimą. (Pastaba: CK 2.34 str. 5 d., numatanti, kad šis skirsnis viešosioms įstaigoms nėra taikytinas, dar 2022 m. buvo pripažinta antikonstitucine.)
Tai reiškia, kad, viešųjų įstaigų atveju, bet kuris dalininkas turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas, kad dalininko teisės, priklausančios dalininkui, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos dalininkui, kuris kreipiasi.
Atitinkamai, sprendžiant dėl išperkamų viešosios įstaigos dalininko teisių kainos gali būti prieita prie 3 alternatyvių sprendimų: (i) sumokėti maksimalią kainą, atitinkančią dalininko įnašo (įnašų), kurį (kuriuos) patvirtina viešosios įstaigos jam išduotas dokumentas, vertę, (ii) sumokėti mažesnę kainą arba (iii) apskritai jos nemokėti. Šiam sprendimui priimti LAT numato, kad turėtumėme nustatyti, kokios vertės viešosios įstaigos turto turėtų teisę gauti viešosios įstaigos dalininkas, dėl kurio teisių išpirkimo kainos yra sprendžiama, pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 10 d. nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu viešoji įstaiga būtų likviduojama.
Taigi, nepaisant to, kad Viešųjų įstaigų įstatymas dalininko pašalinimo tvarkos nenumato ir tai reguliuojančių taisyklių negalime įtraukti į viešųjų įstaigų įstatus, išeitis „atsikratyti“ piktybinių dalininkų LAT visgi buvo palikta. Ateityje matysime, ar ši nutartis netaps dar vienu įrankiu viešųjų įstaigų dalininkų ginčuose, kuriuo bus spaudžiami oponentai.
(1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2023.
