FED mažina JAV augimo prognozę

JAV Federalinių rezervų bankas (FED) nežymiai pakoregavo JAV ekonomikos augimo prognozę per šiuos metus nuo 0,5 proc. iki 0,4 proc. Tai rodo, kad FED kol kas neįžvelgia reikšmingos santykinai aukštų bazinių palūkanų įtakos ekonomikos augimui.

Praėjusį mėnesį „Bloomberg“ ekonominių sąlygų indeksas rodė laisvesnį pinigų politikos foną, ir jis šiuo metu indikuoja griežtesnes sąlygas, kurios nė iš tolo neprilygsta situacijai pandemijos pradžioje. FED vadovas Jerome'as Powellas teigia, kad finansinės sąlygos yra galimai griežtesnės, nei rodo tradiciniai indeksai, kurie neapima kreditavimo indikatorių.

Nekyla abejonių, kad problemos JAV bankų sektoriuje ir europietiško „Credit Suisse“ perėmimas prisidės prie toliau griežtinamų finansavimo sąlygų. Tai dar vienas veiksnys, kuris stabdys ekonominį aktyvumą. „Swedbank“ analitikų vertinimu, griežtesnė kreditavimo rinka palengvins FED užduotį kovoti su infliacija, padės vėsinti ekonomiką ir skatins JAV dol. silpnėjimą kitų valiutų atžvilgiu.

Stabiliai mažėjanti infliacija JAV

Pagrindinis JAV infliacijos rodiklis praėjusį mėnesį atvėso daugiau, nei tikėtasi, o vartotojų išlaidos stabilizavosi. Tai rodo, kad FED gali šiek tiek atsipūsti ir gal net sulėtinti savo agresyviausią palūkanų normų kėlimo ciklą per pastaruosius dešimtmečius.

Neįskaičiuojant maisto ir energijos, FED stebimas infliacijos rodiklis – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (PCE), – šių metų vasario mėn. padidėjo 0,3 proc. Tai šiek tiek mažiau nei „Bloomberg“ ekonomistų apklausos vidurkis, rodęs 0,4 proc. padidėjimą.

PCE kainų indeksas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 5 proc. Nors jo augimas pastebimai lėtėja nuo šių metų sausio, rodiklis išlieka aukštesnis nei centrinio banko 2 proc. tikslas.

FED kol kas nežada švelnesnės politikos

Klyvlendo FED vadovė Loretta Mester praėjusią savaitę teigė, kad bazinės palūkanos turėtų pakilti virš 5 proc. ribos ir kurį laiką ten likti, kad numalšintų infliaciją. Tikslus palūkanų lygis priklauso nuo to, kaip greitai mažės kainų spaudimas, tačiau kol kas pinigų politika turi „pažengti šiek tiek toliau į ribojančią teritoriją“.

Ričmondo FED vadovas Thomas Barkinas įžvelgia tolesnę infliacijos riziką, tačiau pažymėjo, kad politikos formuotojai turės veikti greitai, jei kredito rinkos susitraukimas sulėtins ekonomiką labiau, nei tikėtasi.

Mineaplio FED vadovas Neel Kashkari pastebėjo, jog neaišku, kokį poveikį banko „Silicon Valley Bank“ žlugimas turės JAV ekonomikai, nes reikia daug laiko, kol įtampa dėl bankų išsisklaidys.

Įžvelgia didesnę recesijos tikimybę

Tuo metu skirtumas tarp 2 ir 10 metų JAV iždo obligacijų sumažėjo nuo -90 iki -47 bazinių punktų. Toks greitas pokytis gali rodyti ekonomikos susitraukimą. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad recesijos prognozavimas yra sudėtingas užsiėmimas. JAV Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras, kuris turi įvardyti recesijos datą, dažniausiai ją paskelbia gerokai vėluodamas.

„Goldman Sachs“ recesijos tikimybę per ateinančius 12 mėn. laikotarpį padidino nuo 25 iki 35 proc. Bankas nesitiki, kad nuosmukis bus pakankamai gilus, kad paskatintų FED imtis agresyvaus palūkanų mažinimo. Tuo metu „Bloomberg Economics“ įžvelgia 75 proc. recesijos tikimybę JAV per trečią metų ketvirtį.

Laukiama prasto įmonių rezultatų sezono

Ateinantis įmonių rezultatų skelbimo sezonas gali būti blogiausias nuo pandemijos pradžios, prognozuoja „Goldman Sachs“ strategai. Konsensusas teigia, kad „S&P 500“ indekso įmonių pelno vienai akcijai rodiklis (EPS) pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais, sumažės 7 proc.

Jei tokia prognozė pasiteisins, tai bus „S&P 500“ pajamų augimo žemumos. Daugeliu atvejų sumažėjusios maržos nusvers nedidelio pardavimų augimo efektą. Tikimasi, kad tik trys sektoriai – energetikos, pramonės ir prabangos prekių, – paskelbs apie išaugusias maržas.

Volstryto strategai iš „JPMorgan“ ir „BofA“ teigia, kad nuotaikos akcijų rinkose jau daugelį metų nebuvo tokios prastos ir kad akcijos išliks silpnėjančioje trajektorijoje per likusius metus. Investuotojams rekomenduojama išlaikyti gynybines pozicijas, o situacija dabartinėje akcijų rinkoje primena „ramybę prieš audrą“. Kita vertus, vadinamasis „pardavimo pusės“ indikatorius rodo, kad akcijų kainos yra priartėjusios prie pirkimo lygio.

Š.m. balandžio 7 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ pakilo 3,2 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 3,2 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ pakilo 2,7 proc.

Tikisi tolesnio euro stiprėjimo

Valiutų rinkose „Citi“, „SocGen“ ir „Deutsche“ pranešė, kad euro kursas ateinančiais mėnesiais gali sustiprėti iki 1,10 JAV dol., tam turėtų padėti ECB pirmininkės Christine Lagarde kova su infliacija. Trumpo termino Europos apsikeitimo sandorių palūkanų normos prisivijo analogišką JAV rodiklį, o atotrūkis per kovą sumažėjo iki 70 bazinių punktų.

Švedijos kronos kursas buvo nukritęs iki žemiausio lygio per 14 metų euro atžvilgiu, todėl prekybininkai svarstė, ar Švedijos centrinis bankas galėtų įsikišti pirmą kartą per daugiau nei du dešimtmečius kursui palaikyti.

Nors nuo to laiko valiuta šiek tiek atsigavo, per pastaruosius mėnesius jos kursas vis dar yra mažesnis apie 8 proc. Jei kronos vertė vėl sumažėtų, rinkos dalyviai tikėtųsi centrinio banko įsikišimo kursui palaikyti. Kaip pastebi „Swedbank“ valiutų strategai, Skandinavijos valiutos išlieka silpnos, nes toliau dominuoja sudėtingas rizikos fonas.

Euro kursas per paskutines savaites paaugo beveik 1 proc. ir nusistovėjo ties 1,09 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 1,1 proc. augimą prieš JAV dolerį ir balandžio 7 d. buvo prekiaujamas 1,24 JAV dol. už svarą santykiu. Japonijos jena susilpnėjo (-0,45 proc.), jos kursas prekyboje siekė 132 jenas už JAV dol.

Rizika dėl nebankinių rinkos dalyvių

Pasak Europos centrinio banko (ECB) valdybos narės Isabel Schnabel, neramumai finansų rinkos nesukėlė indėlių nutekėjimo iš euro zonos bankų. „Matėme tam tikrą perėjimą nuo trumpalaikių indėlių prie terminuotųjų indėlių, bet nematėme bendro bankų indėlių nutekėjimo“, – sakė ji. Tačiau regione gali sugriežtėti kreditavimo sąlygos.

ECB atstovų teigimu, sumaištis bankų sektoriuje daro įtaką palūkanų normų politikai. Bankų sektorius susiduria su dideliu neapibrėžtumu, ir tai turės įtakos tolesniems ECB susitikimams dėl palūkanų politikos.

Be to, centriniam bankui daugiausia susirūpinimo kelia nebankinių institucijų padėtis, kurios išaugo kartu su Europos finansų sistema. Jos prisiėmė per didelę riziką vyraujant žemoms palūkanoms ir dabar susiduria su likvidumo, kreditavimo ir kitomis tolesnę veiklą apsunkinančiomis problemomis.

Infliacijos spaudimas euro zonoje atlėgsta

Infliacija euro zonoje smuko daugiausiai iki šiol, tačiau naujas aukštas pagrindinių kainų padidėjimas išryškino sudėtingą užduotį, su kuria susiduria ECB dėl tolesnio poreikio didinti palūkanas.

Š.m. kovo mėn., palyginti su 2022 m. kovu, vartotojų kainos buvo pakilusios 6,9 proc. Tai pastebimai mažiau nei vasarį, kuomet infliacija siekė 8,5 proc. ir šiek tiek mažiau, nei rodė „Bloomberg“ ekonomistų apklausa, kurie tikėjosi 7,1 proc. infliacijos.

Infliacijos sulėtėjimą lėmė staigus energijos sąnaudų sumažėjimas. Tačiau bazinė infliacija, neįskaitant maisto ir energijos kainų, paspartėjo iki 5,7 proc. Tai rodo, kad didžiausias visų laikų kainų šuolis euro zonoje dar toli gražu nesibaigė.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas balandžio 7 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 3,2 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė paaugęs 3,1 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas paaugo apie 4,5 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 1 proc. aukščiau.

Kinijoje įsibėgėja ekonomikos atsigavimas

Indeksas, sekantis ekonominius netikėtumus Kinijoje, anksčiau šį mėnesį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2006 m., o tai reiškia, kad skelbiami ekonominiai duomenys gerokai viršija prognozes. Kinijos ekonomikos atsigavimas įsibėgėjo, nes oficialus paslaugų rodiklis PMI pakilo iki 58,2 punkto ribos, nors tikėtasi nuosaikesnio kilimo. Gamybos rodiklis sumažėjo ne taip smarkiai, kaip tikėtasi, ir sudarė 51,9 punkto.

Japonijos pramonės gamyba vasario mėn., palyginti su sausiu, padidėjo 4,5 proc., kas taip pat gerokai viršijo prognozes. Japonijos nedarbo lygis vasario mėn. pakilo nuo 2,4 proc. iki 2,6 proc., o darbo vietų ir kandidatų santykis sumažėjo iki 1,34, kai buvo prognozuotas padidėjimas. Tokijuje infliacija, neįskaitant šviežio maisto, šį mėnesį sulėtėjo iki 3,2 proc.

Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 0,1 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 paaugo 2,7 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį paaugo beveik 4 proc.

Palankios aplinkybės brangti auksui

Naftos kaina šoktelėjo po netikėto OPEC+ sprendimo mažinti naftos išgavimą daugiau nei 1 mln. barelių per dieną, kas gali sukelti naują impulsą infliacijai pasaulio ekonomikoje.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 9,5 proc. aukštesniame lygyje ir balandžio 6 d. siekė 85 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina taip pat paaugo 10,8 proc. iki 80 JAV dol. „Goldman Sachs“ padidino savo metų pabaigos „Brent“ naftos prognozę nuo 90 JAV dol. iki 95 JAV dol.

Viskas veikia aukso naudai: bankų neapibrėžtumas, mažėjančių palūkanų normų tikimybė, aukšta infliacija, spaudimas doleriui, auganti paklausa Azijoje ir techninis pagreitis. Auksas pirmą kartą per pastaruosius metus viršijo 2 tūkst. JAV dol. už unciją ribą – per pastarąsias dvi savaites jo kaina paaugo 2,6 proc. iki 2 007 JAV dol. už unciją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją