Ankstyviausias opcionų naudojimo pavyzdys yra užfiksuotas dar ketvirtojo amžiaus viduryje prieš Kristų, Aristotelio knygoje „Politika“. Į šią knygą Aristotelis įtraukė pasakojimą apie kitą filosofą, Talį Miletietį, kaip jis, nuspėjęs iš žvaigždžių būsimą gerą alyvuogių derlių, nors ir neturėjęs pinigų alyvuogių presams įsigyti, sutarė dėl jų galimos nuomos būsimo derliaus metu. Pranašystėms dėl derliaus pasiteisinus, Talis pardavė savo teises naudoti alyvuogių presus tiems, kuriems jų reikėjo, ir pasidarė nemažą pelną.
Dėl opcionų teisinio nesureguliavimo 17 a. nukentėjo Olandijos tulpių svogūnėlių spekuliantai. Tiek tulpių augintojai, tiek jų pardavėjai įsigydavo atitinkamai pardavimo ir pirkimo opcionus, kad apsisaugotų nuo kainų svyravimų, kurie rinkoje tapo nebeprognozuojami (istoriškai vadinta Tulpių svogūnėlių manija, angl. Dutch Tulip Bulb Mania). Kainų burbului sprogus, dingo opcionų davėjai ir nebuvo priemonių priversti juos įgyvendinti opcionus natūra, t. y. įgyvendinti preliminarius sandorius dėl tulpių svogūnėlių pirkimo ar pardavimo. Olandija paniro į recesiją.
Lietuvos nacionalinėje teismų praktikoje nėra suformuluotų kokių nors universalių teisės aiškinimo taisyklių ir teismų praktikoje randama tik pavienių tokio pobūdžio sutarčių aiškinimo atvejų.
Ar tikrai LAT suformuota teisės aiškinimo taisyklė nauja?
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai bei poįstatyminiai teisės aktai išskiria tokius opcioną kvalifikuojančius požymius: (i) opciono pirkėjo teisė, o ne pareiga (ii) įsigyti ar parduoti (iii) prekes, finansines priemones, valiutą, kitokį finansinį turtą (iv) už tokios sutarties sudarymo metu sutartą kainą (v) konkrečią dieną ateityje ar vykdymo dieną arba anksčiau.
Nagrinėjamoje nutartyje teismas išaiškino, kad:
Opcionas nėra preliminari sutartis
Opciono sutartimi sukuriami ne ikisutartiniai, o sutartiniai santykiai. Opciono sutartis turi savarankišką objektą – išvestinį vertybinį popierių (opcioną), susijusį su perleidžiamais vertybiniais popieriais ar kitu turtu, kurį opciono sutartimi tik numatoma įsigyti ar perleisti ateityje, t. y. opciono sutartimi įgyjama turtinė teisė (opcionas), turinti išvestinio vertybinio popieriaus teisinį statusą, kuri tik bus įgyvendinama ateityje. Ši teismo suformuota taisyklė nėra nauja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 konstatuota, kad akcijų opciono sutartis pasižymi tam tikrais preliminariajai sutarčiai būdingais ypatumais: akcijų opciono sutartyje šalys paprastai aiškiai įsipareigoja ateityje sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat akcijų opciono sutartimi nė viena iš šalių dažniausiai neįgyja turtinės naudos. Kita vertus, tai, kad iš akcijų opciono sutarties kylančios prievolės dalykas yra opcionas, kaip turtinė vertybė perduodamas darbuotojui akcijų opciono sutartimi, taip pat tai, kad akcijų opciono sutarties objektas yra akcijų opcionas, sudaro prielaidą išvadai, kad akcijų opciono sutartis neturėtų būti kvalifikuojama kaip preliminarioji sutartis. Tačiau tais atvejais, kai nėra aišku, kokią sutartį sudarė šalys, teismai spręs, ar sutartis kvalifikuotina kaip preliminarus susitarimas, ar kaip pagrindinis, „vertinant šalių susitarimą iš analogiškai protingo asmens perspektyvos“ (citata iš nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e3K-3-27-381/2023).
1. Opciono sutartis gali būti neatlygintinė
Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti ir dėl neatlygintinės opciono sutarties, t. y. opciono pirkėjo pasirinkimo teisė sudaryti sutartį ateityje nebūtinai siejama su piniginio ekvivalento (premijos) sumokėjimu opciono pardavėjui.
2. Opciono sutartis turi rizikos elementą
Įprastai opciono sutartis (nors ne visada) yra sudaroma dėl vertybinių popierių ar kitų finansinių instrumentų pirkimo ar pardavimo ateityje už konkrečią kainą, t. y. nežinant, kokia ateityje bus tų finansinių priemonių vertė dėl galimų rinkos pokyčių.
3. Opciono sutarties objektu gali / negali būti būsimas turtas (nauja akcijų emisija)
Teismas nepasisakė vienareikšmiškai, ar opciono sutarties objektu gali būti tik egzistuojančios akcijos, ar ir būsimos akcijos (dažna praktika opcionų sutartyse, esant akcininkų daugetui, sulygti ne dėl išleistų bendrovės akcijų, priklausančių akcininkams, o dėl būsimų akcijų, kurias bendrovė planuoja išleisti opciono įgyvendinimo atveju). Nutartyje minima, kad opciono sandoriai gali būti sudaromi jau turint bazinį turtą arba jo neturint. Jeigu bazinio turto pardavėjas neturi, tai jis patiria riziką, kad, opciono pirkėjui pasinaudojus opcionu, jis neturės, ką pateikti. Kita vertus, vienu iš požymių, atribojančių preliminarią sutartį nuo opciono, nurodytas toks, kad opciono sutarties sudarymo metu visada egzistuoja ir iš jos kylančios ateities sutarties objektas. Tikėtina, kad šiuo klausimu teismas turės pasisakyti ateityje konkrečiau.
4. Susitarimui dėl opciono netaikytinas notarinės formos reikalavimas
Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sandoriai dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo, kai parduodama 25 procentai ir daugiau tokios bendrovės akcijų arba akcijų kaina yra didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, išskyrus šioje normoje nustatytas išimtis, turi būti sudaromi notarine forma. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi įstatymų leidėjas notarinės formos reikalavimą tam tikrais atvejais nustatė tik akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai ir nenustatė tokio sandorio formos reikalavimo jokioms kitoms sutarčių rūšims, kuriomis susitariama dėl tokių akcijų perleidimo ateityje.
5. Sudarant sutartį dėl bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise valdomų akcijų būtina abiejų šalių valia
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad sandorius dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, jų perleidimo ar teisių į juos suvaržymo turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys bendrą turtą, arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą. Sandoris dėl turto, kuris perleistas vieno iš jų, neturint antrojo sutuoktinio įgaliojimo, gali būti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant kitos sandorio šalies sąžiningumo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi.
2021 m. kovo 8 d. Valstybinės Mokesčių Inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pateiktame komentare „Dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkto apibendrinto paaiškinimo“ pasirinkimo sandoris suprantamas kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatyme: tai yra sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti sandorio objektą už sutartą kainą sutartą dieną arba iki jos. Mokestinių lengvatų taikymo prasme Mokesčių inspekcija akcentuoja apsisprendimo teisės egzistavimą. Darbuotojas kaip sutarties šalis turi turėti teisę bet kuriuo metu nuo sandorio sudarymo iki realizavimo atsisakyti teisės į akcijas.
LR Finansų ministerija, šių metų kovo 21 d. pristatė mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame vietos rasta ir paskatoms pritraukti talentų į augančias įmones per opcionų programą. Šiuo metu opcionas – darbuotojo teisė ateityje už sutartą lengvatinę kainą ar nemokamai įsigyti įmonės akcijų – buvo taikomas jam dirbant bent trejus metus ir negalėjo būti taikomas pasibaigus darbo sutarčiai. Finansų ministerijos pristatytame pakete siūloma nuo 2024 m. suteikti teisę taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą opcionams – opcionus išsipirkti žmogus galėtų net ir nebedirbdamas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad analizuota Aukščiausiojo Teismo nutartis įnešė aiškumo opcionų taikymo srityje. Ja buvo pašalinta ydinga praktika, kai opciono sąvoką aiškino Lietuvos Valstybinė Mokesčių Inspekcija prie Finansų ministerijos.
