Europos Sąjungos politikai tikisi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Ambicingai į tai pažiūrėjo ir Lietuva. Užsibrėžta, kad dar iki 2030 m. atsinaujinantys energetikos ištekliai sudarys ne mažiau kaip 90 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo. Iš tiesų, perėjimas prie visiškai atsinaujinančios energijos ir vadinamųjų žaliųjų technologijų (angl. greentech) – neišvengiamas. Todėl privalome mobilizuotis ir rodyti lyderystę. Žalioji transformacija yra puiki galimybė Lietuvai energetiškai nepriklausyti nuo trečiųjų šalių.
Tuo labiau, kad turime ne tik Finansų ministerijos ekspertų, bet ir prezidento palaikymą. Gitanas Nausėda po susitikimo su verslininkais ir ekonomistais sakė neabejojantis, kad Lietuva turi visas galimybes įgyvendinti ambiciją tapti žemų fiksuotų atsinaujinančios energetikos kaštų valstybe, patrauklia ir gamybiniam, ir paslaugų sektoriams, užsienio investuotojams: „Turime sparčiau judėti link klimatui neutralios ekonomikos, elektrifikuoti viešąjį transportą, skatinti žaliajai industrijai priskiriamos gamybos augimą, turime pritaikyti tolesnei verslo plėtrai reikalingas finansines priemones.“ Pastaraisiais metais, kai krizės neigiamai veikė globalią ekonomiką, Lietuvos verslas pademonstravo atsparumą ir, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, teigiamo ekonomikos augimo zonoje išsilaikė ilgiausiai. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės ir verslo finansai tikrai galėtų prisidėti prie lyderystės investuojant į didelio mastelio saulės ir vėjo jėgainių parkus.
Be to, Lietuva po Kalifornijos valstijos yra antra pasaulyje, kur įgyvendintas gaminančio vartotojo įstatymas, diskusijos su Finansų ministerijos atstovais metu taikliai pastebėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis taip pat pasidalijo įžvalga, kad pasaulyje mes žinomi kaip fintech šalis, kitas žingsnis bus pridėti ir energytech. Taigi ir pramonininkai žaliojoje energetikoje mato galimybę, nori į tai investuoti.
Žaliosios energetikos technologijos pasaulyje aktyviai vystosi jau kurį laiką, tačiau iki 2022-ųjų, kai patyrėme energetikos krizę, motyvacijos kryptingai į tai investuoti ir žalinti pramonę Lietuvoje nebuvo daug. Tarptautiniame kontekste, o kartu ir Lietuvoje, šiandien energetikos startuoliai yra itin geidžiami partneriai, susilaukia ir išskirtinio investuotojų dėmesio. Pasidalysiu dar vienu iliustratyviu pavyzdžiu – energetikos srities startuolis neseniai sulaukė investuotojų vizito. Nors įprastai tokio lygio investuotojai skraido privačiais lėktuvais, dėl CO2 emisijų mažinimo politikos Lietuvą jie pasiekė pigių skrydžių oro linijomis. Kalbame apie galimybę į mūsų šalį pritraukti ne tik investicijų, bet ir progresyvų požiūrį.
Taigi pagaliau turime valstybės, tradicinio ir inovacijomis grįsto verslo sutarimą dėl bendro prioriteto, palankią tam ekonominę ir geopolitinę situaciją – tai mūsų visų interesas ir galimybė laimėti. Todėl turime siekti užtikrinti tranziciją į visiškai savo generuojamą pigią energiją ir, galiausiai, lūžį ekonomikos raidoje, nes šiuo atveju sprendžiami svarbūs Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir mūsų verslo ilgalaikio konkurencingumo klausimai.
