Tokie darbuotojai yra ypač laukiami pas konkurentus, nors kartais pats darbuotojas gali net nepagalvoti, kad naudodamas turimą informaciją nesąžiningai konkuruoja, darydamas žalą ankstesnei darbovietei, ar suteikia tokią galimybę naujajam darbdaviui.
Kokią įmonės informaciją saugo įstatymai?
Paprastai įmonėje dalį informacijos saugo įstatymas (pvz. komercinę paslaptį), o likusią – specialūs susitarimai ir sutartys. Komercine paslaptimi yra laikomi konfidencialūs duomenys, kurie yra specifiniai ir labai reikšmingi, o jų panaudojimas kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Komercinė paslaptis net ir pasibaigus darbo santykiams dar kurį laiką yra saugoma įstatymų nustatyta tvarka ir negali būti panaudota jokiais tikslais. Pagal teismų praktiką, komercine paslaptimi yra laikoma informacija, kuri atitinka tris reikalavimus: slaptumo, vertingumo (turi komercinės vertės) ir atliktų protingų veiksmų tai informacijai išsaugoti. Taigi įmonių vadovams nederėtų pamiršti, kad kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal teismų praktiką komercinei paslapčiai priskiriamas ir įmonės klientų sąrašas. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur be klientų pavadinimo esama kitokios, viešai neprieinamos informacijos kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Taigi, išėję iš darbo ir kartu su savimi išsivilioję buvusios darbovietės klientus, galite susilaukti nemažų teisinių pasekmių.
Susitarimai dėl konfidencialios informacijos
Neretais atvejais įmonės renkasi darbo sutartyje arba atskirame susitarime numatyti tam tikrus duomenis ir sąlygas, kurie įmonės viduje yra laikomi konfidencialia informacija. Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Šiame susitarime darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą. Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino.
Įmonių vadovai pasirašydami tokio tipo susitarimus turėtų nepamiršti, kad teismas vertina ne tik, ar buvo laikomasi konkretaus konfidencialumo susitarimo, bet ir tai, ar į susitarimą įtraukta informacija buvo pakankamai svarbi ir ar pakankamai buvo stengtasi tą informaciją išsaugoti.
Praktikoje terminai „komercinė paslaptis“ ir „konfidenciali informacija“ neretai vartojami kaip sinonimai, tačiau šių informacijos rūšių santykis yra reikšmingas sprendžiant dėl padarinių, kurie atsirado tokią informaciją paviešinus, panaudojus. Iš esmės komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos rūšis, tačiau konfidenciali informacija nebūtinai yra saugoma kaip komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje.
Ar geriau informaciją patentuoti, ar slėpti kaip komercinę paslaptį?
Vis dėlto yra du būdai informacijai apsaugoti: galima ją slėpti (pvz. komercinės paslaptys, konfidencialumo susitarimai ir pan.) arba galima ją išviešinti (pvz. patentai).
Komercinė paslaptis kaip informacijos apsaugos būdas turi keletą nemažų privalumų: informacijos nereikia niekam atskleisti (pvz., registruoti viešuose registruose); jai nėra keliami griežti formalūs reikalavimai (pvz. naujumas, originalumas) ir kt. Be to, komercinių paslapčių teisinė apsauga yra neterminuota.
Tad kodėl reiktų patentuoti informaciją, jeigu ji ir taip galėtų būti komercinės paslapties objektas? Komercinė paslaptis čia turi keletą trūkumų: visada yra galimybė, kad kitas subjektas komercinę paslaptį sudarančią informaciją atras ar sukurs savarankiškai, taip pat gali būti, kad informacija bus atskleista kitam subjektui teisėtai mėginant ją atkurti (pvz. mėginant atkartoti gėrimo receptą), komercinė paslaptis taip pat gali būti atskleista netyčia arba tyčia.
Patentavimas užtikrina, kad išradimą gaminti, parduoti ar kitaip naudoti galėsite tik jūs. Taigi tik Jūs gausite pelno iš jo pardavimo ir naudojimosi juo. Taip apsaugomos į išradimą investuotos lėšos ir visada galite reikalauti, kad konkurentai nesinaudotų išradimu ir atlygintų nuostolius. Tiesa, tokia išskirtine teise išradimo savininkas gali naudotis tik 20 metų. Kadangi patentas galioja tik 20 metų, o komercinė paslaptis yra saugoma neribotą laiką, labai išskirtinius produktus, tarkim, tokius kaip Coca-Cola gėrimo receptas, saugo komercinės paslaptys, o ne patentai.
Taigi iš esmės būdas, kurį pasirinksite informacijai apsaugoti, priklauso nuo pačios informacijos, jos svarbos ir netgi įmonės veiklos pobūdžio.
