Taip dažnu atveju nutinka įmonėms, iš kurių konkurentai vilioja darbuotojus. Nors senasis darbdavys jaučia daug neigiamų padarinių išėjus jo darbuotojams, kokią žalą tiksliai patyrė ar iki šiol patiria – nustatyti negali. Gera žinia, kad, darbuotojų viliojimo atveju, pastarąjį penkmetį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vis aiškesnes gaires, ko ir už ką galima reikalauti teisme, kai konkurentas nuvilioja jūsų darbuotoją.
Neteisėtas darbuotojų perviliojimas, kaip ir ginčai dėl komercinės paslapties pasisavinimo, teismuose atsiduria retai, dėl to susistemintų ir aiškių gairių, kokia žala gali būti priteista, – taip pat mažai. Vis tik egzistuoja precedentų, kai teismai priteisė puspenkto milijono eurų (2020 m. „Group Europa investment“ byla), o atskirose nutartyse jau pateikti atsakymai į verslo klausimus.
Žalos, kurios atlyginimą priteisia teismai, kategorijos
Dėl nesąžiningos konkurencijos, įskaitant darbuotojų viliojimą, padaryta žala gali pasireikšti įvairiai.
Pirma, dėl nesąžiningos konkurencijos pažeidėjas gali gauti tam tikrą turtinę naudą, pavyzdžiui, pajamas. Pažeidėjo pajamos gali būti laikomos nukentėjusiojo nuostoliais, nes teisėje galioja bendras principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Taigi, pirmasis kriterijus, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant patirtą žalą, yra pažeidėjo pajamos. Be abejo, skaičiuojamos pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį pažeidėjas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kai tarp veiksmų bei pajamų yra priežastinis ryšis.
Atkreipiame dėmesį, kad teismų praktikoje naudojama sąvoka „pajamos“ dažniausiai yra ikimokestinis pelnas arba pelnas po mokesčių. Pajamomis tai vadinama todėl, kada ši sąvoka aiškinama kaip nauda arba faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu pelno negavo. Pavyzdžiui, nuostolingai dirbęs konkurentas savo nuostolingumą sumažino.
Antra žalos rūšis, kurią nurodo teismai, – netiesioginiai nuostoliai, pavyzdžiui, sumažėjęs pelnas, kurį auka planavo uždirbti. Būtent tokių nuostolių dažniausiai prašoma priteisti, nes nukentėjusieji remiasi jiems žinomais skaičiais. O konkurento gautų pajamų nukentėjusieji dažnai nežino ir tiksliai jų apskaičiuoti negali.
Ar jums galėtų priteisti netiesioginius nuostolius, spręskite pagal šiuo kriterijus: 1) ar pajamas numatėte gauti iš anksto; 2) ar būtumėte jas gavę įprastomis sąlygomis; 3) ar šių pajamų negavote konkrečiai dėl neteisėtų pažeidėjo veiksmų? Tokias pajamas prognozuoti lengviau, todėl teismai lauks iš jūsų tikslių skaičiavimų, ką jūs realiai galėjote uždirbti.
Tam tikrų pažeidimų atveju galima kalbėti tiek apie kaltininko gauto pelno, tiek apie aukos negauto pelno priteisimą. Tačiau tam turi susiklostyti specifinės sąlygos bei abu dydžiai privalo būti apskaičiuoti ir nustatyti teismų savarankiškai. Jei šių išlaidų apskaičiuoti neįmanoma arba neperspektyvu, galimybės tuo nesibaigia.
Trečia žalos rūšis yra nukentėjusiojo prarastos investicijos – negrįžtamos išlaidos (angl. Sunk costs). Pavyzdžiui, darbuotojo nuviliojimo atveju, buvęs darbdavys išmokėjo keliolikos tūkstančių premiją, investavo į darbuotojo mokymus, specifinius asmeninius instrumentus, marketingo medžiagą konkrečiam darbuotojui arba mokėjo už naujo darbuotojo apmokymą. Šias sąnaudas taipogi galima siekti prisiteisti iš nesąžiningus veiksmus atlikusio konkurento.
Ar visada būtina tiksliai apskaičiuoti patirtą žalą?
Tiek Civilinio proceso kodeksas, tiek ir Konkurencijos įstatymas numato taisykles, pagal kurias teismai gali padėti konkurencijos teisės pažeidimo aukai apskaičiuoti jo patirtą žalą. Tai teismas daro arba savarankiškai, atsižvelgdamas į aukos pateiktus preliminarius skaičiavimus, arba skirdamas teismo ekspertizę.
Teismo ekspertizės kainos varijuoja nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tai priklauso ir nuo preliminaraus patirtos žalos dydžio, ir nuo būtinos atlikti analizės kompleksiškumo. Darbuotojų viliojimo atveju teismo ekspertizės kaina retai peržengia 4 ženklų ribą, tačiau skiriama ji labai retai.
Pagal ES Žalos direktyvą draudžiamas toks teisinis reguliavimas, kai tampa pernelyg sunku pasinaudoti teise į žalos atlyginimą. Todėl Lietuvos teismai yra įgalioti nustatyti žalos dydį apytikriai. Kitaip tariant, tam tikrose privataus kaltinimo konkurencijos bylose, jeigu nustatoma, kad ieškovas patyrė žalą, bet remiantis turimais įrodymais pernelyg sunku tiksliai nustatyti patirtos žalos dydį (17 str.), ji nustatoma netiksliai, remiantis prieinamais metodais ir skaičiavimais. Taigi ir kompensacija dėl neteisėtų veiksmų yra priteisiama nenustačius tikslaus žalos dydžio.
Civilinių bylų dėl konkurencijos teisės pažeidimų daugėja, o tai reiškia, kad bylinėjimosi aplinka tampa vis aiškesnė, o nukentėję asmenys vis drąsiau gina savo interesus. Tiek Lietuvos teismai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai numato vis geresnes ir aiškesnes sąlygas reikšti ieškinius pažeistoms teisėms apginti.
