Didesnę reikšmę įgauna kitos datos
Antrojoje 2022-ųjų metų pusėje su Kalėdomis rimtai konkuravo kitos dvi proginės dienos – „Black Friday“ (Juodasis penktadienis) ir „Cyber Monday“ (Kibernetinis pirmadienis). Su šiomis dienomis susiję du pokyčiai: nemaža dalis vartotojų pasinaudojo pastarųjų dienų akcijomis tam, kad iš anksto įsigytų kalėdines dovanas, o pačios išpardavimų dienos visoje rinkoje truko kur kas ilgiau nei įprasta.
Tokios tendencijos stebimos ir JAV: nepaisant infliacijos ir augančių kainų, vien lapkričio mėnesį pardavimai JAV augo 6,5 proc. (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais). Viena to priežasčių – prekybininkai, kurie, ruošdamiesi garsiems išpardavimams, nuolaidas Kalėdų sezono prekėms paskelbė dar prieš Heloviną. Todėl didėjantį „Black Friday“ ir „Cyber Monday“ dienų neatsiejamumą nuo Kalėdų pernai nulėmė ir tai, jog dovanas artimiesiems, paskatinti gerų nuolaidų, pirkėjai pradėjo pirkti dar lapkritį. Be būsimų dovanų vartotojai lapkričio išpardavimų metu daug dėmesio skyrė būtiniausiems namų ūkio pirkiniams.
Lietuvoje taip pat stebėjome analogišką situaciją: kalėdinėmis dovanomis nemaža dalis klientų pradėjo rūpintis jau lapkričio mėnesį, o tai liudija smarkiai išaugę siuntų srautai. Tuo metu „Black Friday“ ir „Cyber Monday“ nebėra tik dvi išpardavimų dienos, bet veikiau griežtai neapibrėžtas laikotarpis, kurio metu prekybininkai taiko didesnes nuolaidas. Pavyzdžiui, kai kurie rinkos žaidėjai išpardavimus darė beveik savaitę, o tai atitinkamai perskirstė ir siuntų srautus – dalis įprastos Kalėdinės gruodžio karštinės persikėlė į lapkritį.
Kalėdų srautai nesitraukia
Nors pastebime, kad kiekvienais metais šventinės dienos (pradedant Velykomis ir baigiant proginėmis išpardavimų dienomis) sugeneruoja vis didesnius siuntų srautus, Kalėdų bumas niekur nesitraukia. Nemažai daliai pirkėjų kalėdinių dovanų metas prasideda jau prieš pat didžiąsias šventes – gruodžio mėnesį fiksavome siuntų augimą iki 5 proc. Įdomu tai, kad tarpusavyje lyginant Lietuvos, Latvijos bei Estijos vartotojų elgseną, tendencijos yra labai panašios, bet išryškėja ir vienas Lietuvos gyventojų skirtumas. Lietuvoje pirkėjai vis dar yra labiau linkę pirkti paskutinę minutę, o Latvijoje bei Estijoje matome prieš šventes jau šiek tiek atslūgstančius siuntų srautus .
Nuolat peržiūrimos prekių kategorijos
Dar vienas pokytis, kurį verta sekti gyvenant popandeminiais laikais – prekių kategorijos, kurioms pirkėjai teikia prioritetą, ypač per Kalėdų sezoną ar didžiuosius išpardavimus. Natūralu, kad pandeminė realybė buvo atpratinusi pirkėjus nuo dalies prekių kategorijų, o pernai jų paklausa sugrįžo. Pavyzdžiui, avalynė ir kelioniniai krepšiai. Skaičiuojama, kad internetiniai aktyvaus laisvalaikio avalynės pardavimai pernai paaugo 31 proc., lyginant su 2021-ais metais, bendrai avalynės – 15 proc., o rankinių ir lagaminų įsigijimai internetu paaugo 12 proc. Tuo metu labiausiai krito žaislų bei mokymosi priemonių (-12 proc.) ir baldų (-11 proc.) internetiniai pardavimai.
Besikeičiančias prekių kategorijas ir vartotojų pasirinkimus vis dažniau nulemia nuolaidos bei galimybė grąžinti internetu įsigytas prekes, prie ko ir Lietuvos pirkėjai vis labiau pripranta. Vien „Omniva LT“ grąžinamų siuntų pernai buvo 30 proc. daugiau nei 2021-aisiais metais. Tai reiškia, kad vartotojai atranda ir internetu vis dažniau perka tų kategorijų prekes, kurių anksčiau nedrįsdavo, nes bijodavo, jog netiks ar bus sudėtingas grąžinimo procesas. Taip pat galima išskirti tai, kad pirkėjai tampa kantresni – jeigu jų ieškoma prekė yra per brangi, vien kalėdinis sezonas nepaskatins įsigijimo, verčiau palaukti išpardavimų ar nuolaidų, kurios anksčiau arba vėliau vis tiek bus.
Prognozės teikia vilčių
„GlobalData“ apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 55 tūkst. vartotojų, parodė, kad, lyginant su 2021 metais, pernai per Padėkos dieną pirkėjai išleido 8,4 proc. daugiau pinigų, per „Black Friday“ ir „Cyber Monday“ – 6,9 proc. daugiau, o Kalėdų laikotarpiu – 6,5 proc. daugiau. Tai rodo, kad kasmet auga ne tik Kalėdų, bet ir kitų švenčių ar proginių dienų potencialas, kurį ir prekybininkai, ir pirkėjai gali išnaudoti. Svarbu ir tai, kad didelę dalį mažmeninės prekybos potencialo šiuo metu sudaro būtent el. prekyba, kuri, tikimasi, ir toliau išlaikys augimą. Remiantis „Statistos“ duomenimis, nuo 2022 metų el. prekyba pasauliniu mastu turi sudaryti nuo 19,7 proc. iki 24 proc. visos mažmeninės prekybos. Tuo metu Lietuvoje šiais metais skaičiuojame ir tikimės 5-10 proc. el. prekybos augimo.
