Šiemet vien mūsų fakultete bus skelbiama dvidešimt konkursų 5 metų sutartims. Tai ilgalaikės darbo vietos ir realūs konkursai, atviri ir skaidrūs, kuriais norime pritraukti geriausius vadybos ir ekonomikos specialistus – nuo asistentų iki profesorių ar vyriausių mokslų darbuotojų.
Kasmet terminuotomis sutartimis surasti beveik 80 žmonių, kurie norėtų dalytis žiniomis su studentais, sudėtinga. Labai daug pastangų kainuoja ir paieška, ir įdarbinimas, ir įvedimo procesas. Paskaitų skaitymas yra prasmingas, bet sunkus darbas, kuriame daug nematomos veiklos. Šiam darbui reikia daug ruoštis, skaityti, domėtis, nes viskas greitai keičiasi, mokslas – labai dinamiškas. Dėstytojo darbas apima ne tik užsiėmimus su studentais, bet ir mokslinius tyrimus, konferencijas, publikacijas, taip pat administravimą, nes egzaminus įvertinti ar įvesti jų rezultatus turi pats dėstytojas. O kur dar atgalinis ryšys studentui ir pasitenkinimo vertinimas.
Žinoma, yra ir gražioji pusė – dauguma dėstytojų atostogauja bent du mėnesius per metus, tikrai neina į darbą visas penkias dienas per darbo savaitę ir jiems beveik niekas nevadovauja. Galima sakyti, šis darbas labai tinkamas laisviems, išsilavinusiems žmonėms.
Ar yra sėkmingų įdarbinimo projektų?
Daugiau kaip prieš penkerius metų Lietuvos bankas ir Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu galime pas mus įdarbinti geriausius ekonomikos mokslininkus iš viso pasaulio. Visi jie dirba Ekonominės ekspertizės centre, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete, ir kuria aukščiausio lygio ekonomikos mokslą. Jie patys renkasi tyrimų sritis, skaito paskaitas, jei nori to patys, keliauja į aukščiausio lygio konferencijas, kuria bendradarbiavimo tinklus su geriausiais pasaulio mokslininkais. Nors jų nėra daug, bet tai ekonomikos mokslo ateitis. Kas geriau nei Lietuvos bankas žino, kaip labai reikia ekonomikos srities mokslininkų? Todėl jie nuosekliai investuoja į tai ir remia tiek Vilniaus universitetą, tiek ir visą Lietuvos ekonomikos mokslą. Tai nuostabus bendradarbiavimo pavyzdys.
Svajojame apie tokias sutartis ir su kitomis stambiomis įmonėmis, kurios turėtų ketinimų ir norėtų prisidėti prie mokslininkų pajamų.
Dabartinis darbo užmokestis vis dar nėra konkurencingas, palyginti su kitų Europos šalių pasiūlymais, jau nekalbant apie JAV. Be papildomo finansavimo geriausių specialistų pritraukti negalime. Su verslu sunku konkuruoti ir dėl to, kad jis pats nustato darbo užmokesčio dydį, o valstybinis universitetas turi daug apribojimų.
Yra planų suteikti papildomą finansavimą geriausiems dėstytojams iš Vilniaus universiteto kaupiamojo fondo lėšų, bet kol kas tai tik galimybė, nes dar neturime tiek investicijų, kad jaustumės saugiai ir galėtume kurti ilgalaikius pasiūlymus bei turėti ilgalaikių įdarbinimo projektų.
Kodėl pas mus atvyksta studijas užsienyje baigę mokslininkai?
Išvykusiems svetur dirbti talentams Lietuva yra patraukli šalis grįžti dirbti namo. Vilniaus universitetas – geriausias Lietuvoje, tad kur dar, jei ne čia, tęsti mokslinius darbus. Universitete studijuoja ir mokosi daug užsieniečių, tad iš užsienio atvykę dėstytojai randa tarptautinę aplinką. Yra ir dar viena priežastis – čia lengviau daryti karjerą nei didelėje šalyje. Sėkmės atveju Lietuvoje dėstytojas greičiau keliauja karjeros laiptais, yra labiau gerbiamas ir matomas.
Palyginti su kitais Lietuvos universitetais, mes turime geriausias darbo sąlygas, nes gerbiame mokslą ir juo užsiimančius mokslininkus. Mums mokslas svarbesnis už studijas, nes būtent jis yra varomoji jėga universitete. Vilniaus universitetas turi aukščiausių mokslo nuopelnų skatinimo sistemą, kurią taikydami už geriausius mokslo pasiekimus mokame reikšmingas premijas.
Kam svarbus mokslas?
LRT metų apdovanojimuose „Metų ateities“ nominacija džiaugėsi Meda Surdokaitė. Nuoširdžiai ją sveikinu! Jos žodžiuose girdėjau padrąsinimą ir paskatinimą: „Apdovanojimas yra nuostabi motyvacija, kuri daugeliui jaunų mokslininkų gali padėti... Tikiu, kad šis apdovanojimas motyvuos daugiau žmonių rinktis mokslininko kelią.“
Kitas apdovanojimas, „Metų atradimai“, atiteko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkų grupei, kurių žodžiuose buvo paminėtas dar vienas iššūkis: „Kai prasidėjo karas, pagalvojau, kad mūsų mokslo niekam nereikia, ir tada atėjo suvokimas, kad pažanga į priekį yra viena iš Vakarų civilizacijos vertybių.“ Galbūt tik aš išgirdau, kad mokslo bendruomenei nėra lengvi laikai, bet mums darbuotojų paieška yra nuolatinis iššūkis.
Du scenarijai
Kalbant apie mokslo ateitį, matyt, reikėtų galvoti apie du scenarijus – gerą ir puikų. Geras scenarijus reiškia, kad, turėdami mažiau mokslininkų, sukursime mažiau ir mažesnės vertės rezultatų. Priimamų į studijas studentų skaičius natūraliai mažės, tai reikš, kad Lietuvoje bus mažiau aukštąjį išsilavinimą turinčių ekonomikos ir vadybos specialistų.
Puikus scenarijus reikštų, kad turėsime daugiau verslo ir Vilniaus universiteto partnerysčių, daugiau bendradarbiavimo moksle ir specialistų rengimo programose, didesnę mokslo svarbą valstybėje, aukščiausių ekonomikos ir vadybos mokslo rezultatų, o kartu geriausiems pasaulio universitetams prilygstančias studijas.
