2022-aisiais visų mūsų galvose įvyko didelė transformacija – nuolat brangstanti energetika, kuras ir žaliavos tiek verslus, tiek ir vartotojus privertė skubiai pergalvoti prioritetus. Saulės energetika, galima sakyti, per naktį tapo patraukli ir geidžiama, šių elektrinių APVA paramai gauti išsirikiavo tūkstantinės eilės. O juk dar prieš gerus metus–kitus diskutavome, ar „tikrai apsimoka“ investuoti į pigesnę saulės energetiką?
Po pandemijos sueižėjusios globalios tiekimo grandinės ir toliau kelia problemų. Jos investuotojus, pramonę ir verslus skatina labai rimtai susirūpinti tvaresnių, arčiau esančių žaliavų, technologijų ir tiekėjų paieška. Kito kelio nėra.
Didelė infliacija davė stiprų postūmį ir pačioms Europos šalių vyriausybėms greičiau ir aktyviau investuoti į tvaresnius vartojimo, gamybos, energetikos, paslaugų sektorius, juos skatinti ir palaikyti.
Vaizdžiai tariant, 2022 m. susiformavo tobulos aplinkybės (angl. perfect storm) į rampų šviesą žengti švariųjų technologijų protagonistams, drąsiai keliantiems tvaraus augimo, atsinaujinančios energetikos, švarios gamybos ir tvarių paslaugų vėliavas. Tvarumas, vakar neretam kėlęs skepsį, šiandien tapo pagrindiniu (ir vieninteliu) išsigelbėjimu.
Baltijos sesės vienija jėgas
Suprasdami greitesnės transformacijos link švariųjų technologijų poreikį, trijų Baltijos valstybių investuotojai, technologijų startuolių kūrėjai bei inovatoriai šį lapkritį įkūrė koaliciją „Cleantech for Baltics“. Jos tikslas – stiprinti visą regioną, telkiant čia turimus resursus ir kapitalą švariųjų technologijų ekosistemos akseleravimui.
Švariųjų technologijų (angl. cleantech) inovacijos šiandien smelkiasi į 5 didžiuosius ekonomikos sektorius: energetiką, gamtinius išteklius, žaliavas, žemės ūkį su maisto pramone bei transportą.
Lietuva jau gali pagrįstai didžiuotis regione turinti didžiausią kiekį atsinaujinančios energetikos ir tvaraus transporto švariųjų technologijų startuolių. Apie juos atskirai pakalbėsiu ateityje, nes šiuose sektoriuose nuolat vyksta daug įdomių dalykų.
O ir Europoje šiandien drąsiai pripažįstama, kad Lietuva, Latvija ir Estija žengia labai ambicingus žingsnius link nulinės taršos politikos. Būdami maži, galime greičiau transformuotis ir tapti pavyzdžiu lėtoms didžiosioms Europos ekonomikoms.
Mūsų šalyse veikia ryškios mokslo ir startuolių inovacijų ekosistemos, sėkmingai tobulinama ir įgyvendinama regioninė ir nacionalinė politika, auga klimato kaitos klausimais angažuotų politikų ir nevalstybinių organizacijų (NVO) skaičius, ypač paskutiniu metu tai jaučiama mūsų pramonėje. Geros prielaidos spurtui yra, tad reikia išnaudoti momentą.
Auga investicijos į švariąsias technologijas
Ne mažiau svarbu, kad Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse daugėja į tvarumą ir švariąsias technologijas orientuotų investuotojų, tarp kurių ryškiausios žvaigždės šviečia ir Lietuvos padangėje – tai rizikos kapitalo fondai „Contrarian Ventures“, „Practica Capital“, „Katalista Ventures“.
2021 m. investicijos į švariųjų technologijų startuolių augimą Baltijos šalyse viršijo 416 mln. eurų ir pasiekė sumą, prilygstančią visoms 2018–2020 m. investicijoms į švariąsias technologijas regione bendrai sudėjus.
Švariųjų technologijų investicinių sandorių skaičius didėja ir dabar kasmet regione jau atsiranda bent po dešimt naujų kokybiškų, į ilgalaikį poveikį orientuotų investicijų, taip pat auga ir pačių investicijų dydžiai.
Švariųjų technologijų startuolių ekosistemoje pritraukiama daugiau talentų: 2021 m. šiame sektoriuje sukurta bent 1000 naujų darbo vietų. Švariųjų technologijų startuolių generuojama apyvarta nuo 2017 m. kasmet augo po 1,5 karto ir 2021 m. viršijo 440 mln. eurų.
Galime tapti pavyzdžiu Europai
Švariųjų technologijų inovacijų aspektu Baltijos šalys yra vienas įdomiausių Europos regionų. Globaliai vertinant, svarbu tai, kad dėl savo geografinės padėties ir ekonomikų smulkumo Lietuva, Latvija ir Estija jau seniau buvo priverstos aktyviau kurti gyvybingas švariųjų technolgijų inovacijų ekosistemas.
Jos padėjo mums auginti savo energetinę nepriklausomybę, leidžia įdarbinti inžinerinę patirtį kuriant tvarius transporto sprendimus, diegiant inovacijas maisto pramonėje ir žemės ūkyje.
Saulės energetikos kompanijų gausa ir pažangiausi pasaulyje Lietuvos Vyriausybės sukurti nutolusio elektros gamintojo įstatymai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip galima demonstruoti pasauliui lyderystę.
Ne vienas Vakarų analitikas yra atkreipęs dėmesį į Lietuvos įžvalgumą ir drąsą kuriant nuo Rusijos nepriklausomą energetikos sistemą – pirmieji Europoje sugebėjome 100 proc. atsisakyti Rusijos dujų ir tai pasaulyje kuria didelę susižavėjimo Lietuva ir palaikymo bangą.
Baltijos šalys švariųjų technologijų inovacijoms yra puiki idėjų testavimo platforma (angl. launchpad). Stipri startuolių kultūra reiškia, kad inovacijos gali būti greitai išbandytos ir patvirtintos, prieš pradedant jas tiražuoti ir pritaikant visoje Europoje.
Startavusi 2022-ųjų pabaigoje, koalicija „Cleantech for Baltics“ jau telkia pajėgas, siekdama paskatinti kapitalo investicijas į švariąsias technologijas, jau paruoštas išsamus regiono švariųjų technologijų ekosistemos tyrimas, ruošiami pasiūlymai tvarios politikos ir ekonomikos formuotojams.
Baigiantis metams, kviečiu visus technologijų antreprenerius, inovatorius ir investuotojus burtis bendram tikslui. Atstovausime visus švariąsias technologijas kuriančius ir į jas investuojančius verslus. Mūsų misija – paversti švariąsias technologijas strateginiu Lietuvos prioritetu, mažinant atotrūkį tarp rinkos, švariųjų technologijų, investuotojų ir politikos lyderių.
Visi kartu tapkime šių teigiamų pokyčių dalimi!
