Nepanašu, kad ir paskutinio šių metų ketvirčio rezultai, kuriuos turėsime jau 2023-iųjų pradžioje, labai sukrės. Lietuvos startuoliai atsargiai vertina ekonominę riziką, perdėlioja verslo vystymo planus, bet masiškai specialistų neatleidžia ir diržų dar drastiškai nesiveržia.
Tai daug ką stebina, nes vis girdime niūrias naujienas iš kitų pasaulio startuolių: atleidžia, mažina, stabdo, bankrutuoja. Vis dėlto Lietuvos startuoliai niekada nebuvo išlepinti išorės kapitalo, ilgai augo ne iš trečiųjų šalių investicijų, o iš klientų pinigų už suteiktas paslaugas. Toks augimas lėtesnis, tačiau tvaresnis – šiandien tai yra didelė vertybė.
Nebūkime naivūs – prognozuoti, kaip situacija toliau klostysis, nėra lengva, todėl ir ateities planai startuolių dėliojami itin trumpam laikotarpiui. Per pirmąjį 2023 m. pusmetį greičiausiai taikliausiai pamatysime, kaip stipriai ekonominė ir geopolitinė situacija paveiks Lietuvos startuolių ekosistemą, kiek ilgai šis poveikis įtaką darys ir kuo greičiausiai baigsis. Iki tol jau galime pradėti mokytis gyventi naujoje realybėje ir išnaudoti dabartinę situaciją. O, beje, per krizes pradėti verslai neretai galiausiai tampa stipriais ir itin konkurencingais žaidėjais.
Gimė naujas vienaragis, įvykdytas didžiausias pardavimas
Kalbant apie 2022-uosius ir ko iš jų galime pasimokyti, svarbu paminėti, kad šie metai prasidėjo įspūdingu startu – pagaliau turime antrąjį vienaragį, kuriuo tapo jėgas sujungę ir taip 100 mln. JAV dolerių investiciją pritraukę kibernetinio saugumo sprendimų startuoliai „Nord Security“ ir „Surfshark“. Antrą kol kas didžiausią metų investiciją Lietuvoje pritraukė mokėjimų platforma, „kevin.“ (65 mln. JAV dolerių).
Išskirčiau ir žinią apie 14 mln. eurų investiciją į Lietuvos startuolį „Ovoko“, vystantį elektroninę prekybą autodalimis. Pastaruosius dvejus metus „Ovoko“ kasmet paauga maždaug po 3 kartus, jų ambicijos tikrai nemažėja. Nuskambėjo ir inovatyvią femtosekundinių lazerių technologiją vystančio Lietuvos startuolio „Litilit“ pritraukta 3,5 mln. eurų investicija iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“. Tai – pirmoji Taivano investicija iš anksčiau šįmet pristatyto 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, orientuoto į Vidurio ir Rytų Europą, atverianti visai kitas galimybes ir kitiems startuoliams aplink.
2022-aisiais įvykdytas ir didžiausias iki šiol lietuviško startuolio pardavimas – naujienlaiškių siuntimo platformą „MailerLite“ už 84 mln. eurų įsigijo lenkų įmonė „Vercom“.
Investicijų šiemet sumažėjo, bet dažniau investuoja Lietuvos verslo angelai
Bendros investicijos į Lietuvos startuolius šiemet jau viršija 238 mln. eurų. Mažiau nei pernai, kai ši suma siekė 429 mln. eurų, tačiau pernai net 250 mln. eurų vienu kartu pritraukė startuolis „Vinted“. Galime palyginti, kad 2020 m. į Lietuvos startuolius investuota vos 43 mln. eurų, o 2019 m. – 170 mln. eurų, kaip rodo „Startup Lithuania“ duomenys. Beje, vidutinė investicija į Lietuvos startuolį šiemet siekia apie 8 mln. eurų.
Savo ruožtu Lietuvos verslo angelų tinklas „LitBAN“ skaičiuoja, kad mūsų šalies angelai investuotojai į startuolius šiemet investavo net 14,5 mln. eurų (40 proc. daugiau nei prieš metus), net 54 proc. dažniau nei pernai jie rinkosi investuoti būtent į Lietuvos startuolius.
Tiesa, reikia žinoti ir tai, kad, pirma, ne visi sandoriai yra vieši, antra, metai dar nesibaigė. Patikimi šaltiniai kalba, kad ne visos dovanos jau atidarytos ir naujienų dar galime sulaukti.
Sumokėtų mokesčių suma jau lenkia praėjusius metus
Pabrėžti labai norisi ne tik investicinius pasiekimus, bet tai, kad šiemet stabiliai augo visa Lietuvos startuolių ekosistema. Per tris pirmus metų ketvirčius daugiau nei 700 aktyviai veikiančių šalies startuolių biudžetą jau papildė mažiausiai 207 mln. eurų. Tai – daugiau nei per visus praėjusius metus (2021 m. sumokėta 200 mln. eurų mokesčių). Vien trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos startuoliai sumokėjo 74,4 mln. eurų mokesčių – beveik 45 proc. daugiau nei prieš metus.
Startuoliuose dirbančių specialistų skaičius per metus išaugo 18 proc. ir šiuo metu siekia 16,4 tūkst. 14 proc. per metus išaugo ir vidutinis atlyginimas, kuris dabar siekia 3,2 tūkst. eurų prieš mokesčius ir beveik dvigubai lenkia vidutinį atlyginimą šalyje. Tiesa, atskiri specialistai, ir tikrai nebūtinai tik technologijų sričių ar vadovai, gali uždirbti ir 7 tūkst. eurų atlyginimą.
Kokie bus 2023-ieji?
Žinoma, iššūkių yra. Pavyzdžiui, Inovacijų agentūros duomenys rodo, kad startuolių pajamos (angl. revenue) per pirmuosius 3 šių metų ketvirčius sumažėjo 3 proc., net beveik ketvirtadaliu per analizuojamą laikotarpį nukrito ir eksporto (angl. export) rodiklis. Itin skaudus Lietuvos startuoliams buvo antrasis metų ketvirtis, bet suvaldyti rizikas, rodos, po truputį pavyksta.
Tačiau aukštos pridėtinės vertės sektoriuje veikiančių įmonių, kuriančių inovatyvius ir globaliai konkurencingus technologinius produktus, svarba ateityje tikrai nemažės. Todėl patarčiau, žinoma, atidžiai apgalvoti ir apskaičiuoti, bet nebijoti pradėti verslą ir svajoti ambicingai, nebijoti klysti – tik mokytis iš klaidų greitai, o kartu ir nusiteikti, kad lengva nebus. Dabar gręžiamasi į nuosaikesnį ir racionalesni augimą, pelningumą ir aiškiai kuriamą vertę.
„Startuoliai nesiūlo lengvo gyvenimo ar lengvos sėkmės. Tai nėra kažkokia gudrybė – kelias, kuriuo pradėjęs eiti nieko nedarysi, bet daug pasieksi ir gerai gyvensi. Didžiausias džiaugsmas ir sėkmė aplanko, kai rezultatas gaunamas įdėjus maksimalias pastangas – tą darbas startuoliuose tikrai apjungia“, – sako Mantas Mikuckas, verslininkas ir investuotojas, „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. Papildyčiau, kad kiti metai iš startuolių pareikalaus maksimalių pastangų, bet neturime atsisakyti ilgalaikės vizijos ir drąsos bandyti.
