Atsinaujinančios energetikos proveržio paketas turėtų padėti Lietuvai pereiti prie 100 proc. energijos gamybos iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Tam reikia panaikinti biurokratinius apribojimus saulės ir vėjo elektrines plėtojančioms įmonėms, gaminantiems vartotojams ir suformuoti atsinaujinančios energetikos bendrijų reguliavimą. Tačiau dar lieka daug aspektų, kuriuos reikia suderinti su visuomenės interesais.
Energetinį skurdą mažinančios bendrijos: kur jos?
Pozityvu tai, kad skirstomojo elektros tinklo ESO pastotėse bus iš anksto rezervuojama saulės elektrinėms skirta prijungimo galia, kuria pasinaudoti galės tik atsinaujinančios energetikos išteklių bendrijos. Šių bendrijų perspektyvos yra didelės, bet gyventojai nesupranta jų įgyvendinimo procesų. Informacinę pagalbą gyventojams, kaip pasinaudoti šiomis galimybėmis, turėtų teikti Lietuvos energetikos agentūra. Tačiau šiandien dar nėra nė vienos tokios bendrijos, kuri pasinaudotų esamomis valstybės dotacijomis.
Gaminantys vartotojai: parduoti elektrą ar savo įrangą?
Kalbant apie gaminančių vartotojų klausimą, reikia pasakyti, kad jiems buvo panaikinta daug biurokratinių kliūčių statant nuosavas saulės elektrines. Taip pat jiems rezervuota 10 proc. saulės elektrinių prijungimo galios transformatoriuose, o tai teoriškai turėtų palengvinti įrengimą nereikalaujant investicijų į elektros tinklą. Vis dėlto pastarosiomis dienomis buvo daug visuomeninio tiekėjo, ministerijos ir ekspertų diskusijų apie net billingo schemos pritaikymą gaminantiems vartotojams.
Jeigu ši sistema būtų patvirtinta, gaminantiems vartotojams būtų pritaikytas papildomas administravimo mokestis už prekybą biržoje. Gamybos sezono metu (vasarą) gaminantys vartotojai elektrą parduotų beveik veltui, nes konkuruotų rinkoje su stambiais gamintojais. Ne sezono metu tie patys vartotojai būtų priversti pirkti elektrą už visuomeninio tiekėjo nustatytus penkis kartus didesnius tarifus. Jei net billingo schema bus patvirtinta, saulės elektrinių savininkams dėl nuostolių teks pasirūpinti, kur parduoti ne elektrą, o savo elektrinių įrangą.
Saulės parkai amerikietiškuosiuose kalneliuose
Didžiausi iššūkiai laukia komercines saulės elektrines vystančių įmonių. Nors jos sukuria vieną pagrindinių indėlių į Lietuvos energetinę nepriklausomybę, nauji apribojimai jas iš esmės stabdo. Komercinės saulės elektrinės sėkmingai vystėsi, kol nebuvo priimtas proveržio paketas ir nurodyta nauja kryptis keisti gamybos būdą į nutolusių gaminančių vartotojų poreikių tenkinimą. Dabar ministerijos atstovai pradėjo kalbėti apie naujo projekto derinimą, ir tai leis šioje rinkoje atsirasti didesnėms elektrinėms iš LITGRID perdavimo tinklo.
Tačiau minėtoms mažesnėms elektrinėms šiuo metu derinamame pasinaudojimo elektros tinklais apraše numatytas draudimas keisti gamybos būdą. Taip nepaliekama galimybės lanksčiai reaguoti į besikeičiančią rinkos situaciją. Po pradinių kardinalių pokyčių ir persiorientavimo tai yra galutinis akligatvis mažesniems saulės parkams, veikiantiems skirstomajame ESO tinkle. Taip supriešinamos tarpusavyje mažesnius ir didesnius saulės parkus vystančios įmonės. Tokia situacija susiklosto dėl šlubuojančios Energetikos ministerijos veiklos derinant interesus.
Interesų derinimas: Energetikos ministerija svečių nelaukia
Vertinant, kaip derinami interesai svarstant pasinaudojimo elektros tinklais aprašą, matyti veiksmingas interesų grupių tarpusavio bendradarbiavimas su institucijomis. Ir elektros tinklų operatoriai, ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba aktyviai įsitraukia į įvairių energetikos sektoriaus dalyvių pasiūlymus ir problemas, ieško išeičių, kaip subalansuoti skirtingus interesus. Procesą apsunkina problemos, perkeltos iš pagrindinių Energetikos ministerijos parengtų ir Seimo priimtų Atsinaujinančios energetikos išteklių ir Elektros energetikos įstatymų. Tačiau Seimas ir Energetikos ministerija į interesų derinimo procesą neįsitraukia ir atsisako padėti subalansuoti pagrindiniame šį sektorių reguliuojančiame įstatyme pačių įvestus nesuderintus ribojimus.
