Lietuva, turėdama bendrą sieną su Baltarusija ir Rusija, ypač jaučia tų šalių politinių neramumų pasekmes. Dėl politinių ir ekonominių neramumų Rytų Europoje sparčiai didėja imigracija Lietuvoje. Tai atsispindi ir bendroje šalies imigracijos statistikoje. Politiniai įvykiai Baltarusijoje 2020 m., karas Ukrainoje bei pradėta mobilizacija Rusijoje – visi šie įvykiai sukėlė kaimyninių šalių piliečių imigracijos į Lietuvą skaičiaus augimą. Visų gyvenančių užsieniečių Lietuvoje skaičius 2022 m. pradžioje sudarė daugiau nei 100 tūkstančių, tarp jų beveik trečdalį sudarė Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos piliečiai. Taip pat 2022 m. lapkričio mėn. statistika rodo, kad daugiau nei 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos buvo užregistruota Lietuvoje nuo karo Ukrainoje pradžios (2022 m. vasario 24 d.).
Imigracijos skaičiai galėtų teigiamai nuteikti verslininkus, nes, kaip žinia, pozityvi imigracija skatina darbo jėgos trūkumo mažėjimą. Oficialiais duomenimis, darbo jėgos paklausa Lietuvoje spalio mėn. 2022 m., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., sumažėjo beveik 30 proc. Tačiau vis daugiau ir daugiau verslininkų Lietuvoje skundžiasi, kad trūksta tiek aukštos kvalifikacijos, tiek nekvalifikuotų darbuotojų. Tai reiškia, kad užsieniečiai, kurie jau atvyko į Lietuvą, žymiai nepagerino situacijos, o besiplečiantis verslas nuolat reikalauja naujos darbo jėgos. Karo pabėgėliai iš Ukrainos galėtų įžengti į Lietuvos darbo rinką, tačiau, kaip rodo statistika, trečdalis visų užregistruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos – nepilnamečiai vaikai, likusi dalis – moterys ir pensinio amžiaus žmonės. Tai reiškia, kad verslai priversti toliau ieškoti ir stengtis pritraukti užsienio šalių specialistų.
Lietuvos Užimtumo tarnybos turimais duomenimis, 2022 m. lapkričio mėn. daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, krovikams, parduotuvių pardavėjams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, apsaugos darbuotojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, kiemsargiams. Migracijos departamento statistika taip pat rodo, kad 2022 metais, išskyrus paslaugų sektorių (transporto), net nebuvo išnaudotos kvotos darbuotojams, kurių profesijų trūksta Lietuvoje. Tačiau, kalbant apie kaimynines šalis, jų specialistų pagalbą, situacija sunkiai sprendžiama būtent dėl tų šalių įstatyminių bei kitų ribojimų.
Atsižvelgiant į besitęsiantį karą Ukrainoje ir paskelbtą visuotinę mobilizaciją, Ukrainos piliečiams šaukiamojo amžiaus vyrams (18–60 m.) draudžiama palikti šalį, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Remiantis šiuo metu galiojančiu įstatymu, draudimas išvykti iš šalies nėra taikomas vienišiems tėvams, vyrams, auginantiems tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, taip pat užsienio universitetų studentams, humanitarinės pagalbos transporto vairuotojams ir asmenims, nuolat gyvenantiems užsienyje. Svarbu paminėti, kad išvykti iš Ukrainos negali ir tie asmenys, kurie turi darbo santykius su užsienio valstybių įmonėmis, turi išduotus leidimus dirbti bei vizas arba leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu užsienyje. Kaip, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai, kurie grįžo namo iki karo pradžios arba karo metu, iki šios dienos negali teisėtai išvykti iš Ukrainos ir grįžti į savo darbo vietas užsienyje. Tai reiškia, kad šiems darbuotojams Lietuvoje pakeisti atsirado papildomų darbo vietų.
Pastaraisiais metais buvo daug kalbama apie planuojamus įstatymo pakeitimus ir papildomų sąlygų įvedimą dėl išvykimo iš šalies tam tikroms Ukrainos piliečių kategorijoms. Tačiau jokių supaprastinimų taip ir nebuvo priimta, o šiuo metu galiojanti tvarka labai griežtai reglamentuoja išvykimo iš Ukrainos sąlygas.
Taip pat labai nepalanki situacija ir specialistams iš Baltarusijos. Vadovaujantis 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams vizų išdavimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje buvo sustabdytas, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai yra:
- Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nariai;
- Lietuvių kilmės asmenys ar asmenys, išsaugoję teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, bei jų šeimos nariai.
Praktikoje tai reikštų, kad Baltarusijos arba Rusijos piliečiams atvykti į Lietuvą, siekiant pradėti čia dirbti, nėra įmanoma. Taip pat 2022 m. spalio 12 d. Baltarusijos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė įstatymo „Dėl Baltarusijos piliečių išvykimo ir atvykimo į Baltarusijos Respubliką tvarkos“ pakeitimus. Jei įstatymo pakeitimas bus patvirtintas, tai dar labiau apsunkins Baltarusijos piliečių išvykimo iš Baltarusijos galimybes. Pakeitimai ypač paveiks šauktinius ir jaunesnius nei 27 metų vyrus, kurie dėl sveikatos būklės yra įtraukti į karinį šalies rezervą ir nėra tarnavę kariuomenėje. Jie galės išvykti į kitą šalį tik gavę karinio komiteto sutikimą ir saugumo departamento leidimą.
Atsižvelgiant į didelius sunkumus, su kuriais susiduria tiek verslininkai, ieškodami pigios darbo jėgos arba aukštos kvalifikacijos specialistų, tiek užsieniečiai, kurie noriai priimtų Lietuvos darbdavių pasiūlymus, darytina išvada, kad Lietuvos darbdaviai gali tikėtis darbuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nors asmenų judėjimas ir yra universalioji pagrindinė kiekvieno žmogaus teisė, tam tikrais atvejais valstybės gali ją apriboti. Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams tas apribojimas yra puikiai matomas ir šios problemos sprendimo būdai tiesiogiai priklauso nuo politinės tiek užsienio valstybių, tiek ir pačios Lietuvos valios.
