Geopolitiniai įvykiai verčia naujai pažvelgti į tvarumo perspektyvas ir permąstyti tai, kas nuveikta dėl planetos ateities.
Ką šiemet pastebėjome mūsų mažoje rinkoje? Karas Ukrainoje ugdo vertybėmis grįstą pirkimo ir pardavimo praktiką – savo veiksmais ir mokesčiais agresorių palaikančio verslo produktai sulaukia boikotų.
Ir atvirkščiai, verslas, palaikantis ir aukojantis Ukrainai, ne tik pelno vartotojų simpatijas, bet ir išvengia sankcijų ribinėse situacijose. Prisiminkime tokius pavyzdžius, kai Ukrainai skirta degtinė ar herojų alus nesulaukė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sankcijų, o Lošimų priežiūros tarnyba kurį laiką liaupsino lošimų organizatorius, aukojančius Ukrainai.
Ar matydami tokius pavyzdžius galime tikėtis, kad ir produktų bei paslaugų kainos kėlimas, paremtas ESG argumentais, sulauks priežiūros institucijų palaikymo? Panašu, kad tam tikrais atvejais net konkurencijos ribojimą ne tik galės, bet ir privalės toleruoti.
Naujos išimtys konkurencijos taisyklėms
Europos Komisija 2022 m. pavasarį paskelbė skatinsianti tvarumo iniciatyvas žemės ūkio produktų gamintojų susitarimuose. Projekte pažymima, kad nežymiai konkurenciją ribojantis susitarimas tarp įmonių negali būti savaime laikomas pažeidimu, jeigu juo skatinama tvari gamyba ar vartojimas. Svarbu, kad esminis susitarimo tikslas būtų tvari gamybos plėtra, bet ne siekis išvengti konkurencijos rinkoje.
Europos Komisija laikys, kad spartesnis tvarios aplinkos kūrimas savo gaunama verte nusveria konkurencijos sumažėjimą rinkoje ir iš to kylančias pasekmes, jeigu bus tenkinamos keturios sąlygos. Kad būtų įrodytas konkurencijos ribojimo teisėtumas, reikia įvykdyti šias klasikines sąlygas: susitarimas turi didinti efektyvumą, be susitarimo toks efektyvumas nepasiekiamas, sudarius susitarimą vartotojai gauna sąžiningą naudos dalį, o pats susitarimas neturi tikslo panaikinti konkurenciją tarp susitarimo šalių.
Vis dėlto gairių projekte stinga informacijos, kokiu laikotarpiu bus vertinama minėtų tvarumo susitarimų teikiama nauda, turint galvoje, kad norint gauti naudą iš tokių susitarimų reikia daug laiko. Europos Komisijos pateiktos įžvalgos vis dar nėra pakankamos siekiant įmonėms iki galo įgyvendinti minėtas gaires ir prisidėti prie tvarios ekonomikos kūrimo.
Suprantama, kad siekiant kurti ekologiškesnę aplinką reikia glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo tarp įmonių, todėl tikimasi, kad jau 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios naujosios nuostatos suteiks tikrumo ir aiškumo verslui, kaip tikslingai tą padaryti ir nesulaukti atsakomybės už konkurenciją ribojančius susitarimus.
O kol kas lieka laukti 2023 m. gruodį pasirodančių EK gairių arba pasitikėti savo vertinimu.
Kas svarbiau – gyvūnų gerovė ar vartotojų interesai?
Istorija kol kas rodo tik tai, kad savarankiškas vertinimas dažniau remiasi klaidingomis prielaidomis ir nepamatuotais lūkesčiais.
Pavyzdžiui, Nyderlandų prekybos centrai, paukštininkystės ūkininkai bei vištienos perdirbėjai 2010 m. susitarė pagerinti prekybos centrų perkamų viščiukų broilerių gyvenimo lygį. Iš šio susitarimo kilo „Rytdienos vištienos“ (angl. The Chicken of Tomorrow) byla.
Susitarime buvo nustatyti gyvūnų gerovės standartai, viršijantys teisiškai privalomą minimumą, pavyzdžiui, lėčiau augančių vištų veislės auginimas, mažesnis antibiotikų naudojimas, daugiau vietos naminių paukščių narvuose bei natūralus dienos ir nakties ritmo palaikymas. Šio susitarimo tikslas buvo, kad iki 2020 m. prekybos centrai pardavinėtų šviežią mėsą tik vištų, kurios buvo užaugintos tokiomis – geresnėmis – sąlygomis.
Atrodytų, vien tik pliusai – tiek gyvūnams, tiek vartotojų sveikatai. Bet vis dėlto žala konkurencijai buvo padaryta, nes iš prekybos centrų buvo pašalinta įprasta vištiena, kuri anksčiau sudarė 95 proc. visos parduodamos paukštienos. Todėl vartotojai turėjo ribotą pasirinkimą ir mokėjo daugiau už tą patį, nors ir geresnės kokybės produktą.
2015 m. Nyderlandų konkurencijos priežiūros institucija pripažino, kad toks susitarimas pažeidė konkurencijos teisę. Priežiūros institucijos teigimu, nauda, susijusi su gyvūnų gerove ir tvarumu, neatsvėrė vartotojų patiriamų nepatogumų dėl riboto pasirinkimo ir išaugusios vištienos kainos.
Tuo istorija nesibaigė. Po 5 metų, 2020 m., Nyderlandų konkurencijos priežiūros institucija publikavo vištienos rinkos analizę – nors kartelis buvo išardytas, atskiri augintojai pradėjo įgyvendinti savarankiškas vištų gerovės iniciatyvas, dėl kurių vištų gyvenimo sąlygas tapo dar geresnės, nei buvo iš pradžių planuota.
Šį kartą nespręsime, kas buvo anksčiau – kartelis ar višta, bet dažnu atveju tvarių tikslų galima pasiekti ir be draudžiamų susitarimų. Tačiau ribų paieškos vis dar tęsiasi.
