Ar žinojote, kad valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje aukščiausi šalies vadovai iškėlė siekį, kad iki 2022 m. švietimui skiriamos lėšos sudarytų ne mažiau nei 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)? Metai baigiasi, tačiau ambicijos susitraukė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai skaičiuoja, kad švietimo išlaidų dalis nuo BVP kitąmet turėtų sudaryti 5 proc. Kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis 2023 m. švietimo biudžetas augs 526 mln. eurų ir sudarys 3,5 mlrd. eurų, bet 6 proc. BVP nepasieks.
Planuojamas augimas tikrai nėra mažas, tačiau, jei norime ryškaus pokyčio, turime atsižvelgti į visuomenės bei verslo lūkesčius ir prioritetizuoti būtent švietimo sistemos tobulinimą. Toli dairytis nereikia. Suomių švietimo sistema vadinama viena geriausių pasaulyje. Tapti geriausia švietimo sistema pasaulyje ambiciją sau išsikėlė ir Estija, žavinti ir startuolių ekosistemos aktyvumu. Ką jie daro kitaip nei Lietuva?
Estija ir Suomija į švietimą investuoja daugiau
Visų pirma, švietimui skiria daugiau finansinių, materialinių ir intelektinių išteklių. Investicijos į švietimą, išreikštos BVP arba valstybės biudžeto dalimi, yra svarbus rodiklis, rodantis, kokią svarbą šalys teikia švietimui, priimdamos biudžeto sprendimus. Rinkos ir vartotojų tyrimų įmonės „Statista“ duomenimis, 2019 m. Lietuva švietimui skyrė 4,6 proc. BVP, kai Estija – 6,2 proc., o Suomija – 5,5 proc. Rinkos vidurkis tuomet siekė 4,7 proc.
Taip, galiu užbėgti dvejonėms už akių, kad tai nėra visas paveikslas, nes BVP lygis, valstybės biudžetas ir mokinių skaičius šalyse skiriasi. Tačiau sąmoningas ir nuoseklias pavyzdžiu minimų valstybių investicijas į švietimą pabrėžia ir kiti oficialūs duomenys.
Pavyzdžiui, Estija švietimui skiria 10,6 proc. viešųjų išlaidų (angl. public spending) nuo pradinio iki aukštojo mokslo, t. y. tiek pat, kiek ir EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) vidurkis. Lietuvoje šis rodiklis siekia 8,9 proc., rodo šiemet EBPO iniciatyva atlikta „Education at a Glance“ analizė. Be to, minimame tyrime taip pat užfiksuota, kad Estijos aukštojo mokslo institucijos turi daugiau laisvės pačios kurti atlyginimų ir klasifikavimo struktūras. Tai svarbu, nes darbo užmokestis paprastai sudaro didžiausią švietimo sistemų išlaidų dalį. Skiriasi ir švietimui skiriama nuo nacionalinės produkcijos (angl. national output) skiriama dalis. Suomijoje ji siekia 5,2 proc., Estijoje – 4,7 proc., Lietuvoje – 3,5 proc., kai EBPO vidurkis – 4,9 proc.
Lietuvoje investicijos švietimui, palyginti su BVP, kasmet mažėjo
Įdomu palyginti ir kaip šių šalių švietimui skiriamos investicijos atrodo kitų būtinų valstybės išlaidų kontekste. Pavyzdžiui, Estija planavo, kad šiemet didžiausią biudžeto dalį skiria socialinei apsaugai (14 proc.), sveikatai (6,2 proc.) ir būtent švietimui (5,8 proc.). Toliau rikiuojasi ekonomika (4,7 proc.), viešosios paslaugos (4,2 proc.) ir gynyba (2,1 proc.).
Tuo metu Lietuvoje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išlaidos švietimui, palyginti su BVP, nuosekliai mažėja, nors pats BVP vienam gyventojui didėja. Nuo 2010 iki 2019 m. BVP vienam gyventojui augo nuo 9 tūkst. iki 17,5 tūkst. eurų to meto kainomis, o valdžios sektoriaus išlaidos švietimui, palyginti su BVP, kasmet mažėjo nuo 5,9 iki 4,6 proc.
Šiuo metu Lietuvoje svarstomas kitų metų biudžetas. Ir nors pirminis prioritetas trumpuoju laikotarpiu teisingas – didžioji dalis investicijų skiriama energetinės situacijos sprendimui ir žaliajai transformacijai, – neturėtume pamiršti ir apie ilgojo laikotarpio iššūkius.
Beveik visos inovacijomis grįstos pasaulio valstybės šiandien susiduria su talentų trūkumu. Jei turtingosios ekonomikos nesunkiai sprendžia talentų klausimus imigrantais, tai mažesnės šalys turi investuoti į stiprias nacionalines švietimo sistemas, galinčias aprūpinti vietos verslą aukštos kokybės specialistais. Besimokydami iš geriausių, galime greičiau pasiekti tai, kas kitiems užtruko dešimtmečius, tad gal pradėkime nuo ambicingų investicijų į švietimą?
