Dėl statybinių verčių didėjimo anksčiau draudimo sutartyse numatytos sumos šiuo metu gali būti nepakankamos visam turtui apsaugoti. „Compensa Vienna Insurance Group“ atlikta analizė rodo, kad draudimas didesnei daliai įmonių dabar galėtų padengti tik apie 70 proc. realios nekilnojamojo turto atkūrimo vertės. Mūsų praktikoje jau pasitaikė ir nevisiško draudimo atvejų.
Statybų vertės auga kaip ant mielių
Statybų kainos pastaraisiais metais auga greičiau, nei galima numatyti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus, lyginant rugpjūčio mėnesius, statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 20 proc. Lietuvoje kainų augimą labiausiai lėmė žaliavų trūkumas – dauguma statybinių medžiagų buvo importuojama iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų, todėl prasidėjęs karas ilgam laikui sustabdė prekių tiekimą.
Negyvenamųjų pastatų statyba per metus pabrango net 20,5 proc., o inžinerinių statinių – 20,4 proc. Statybinių medžiagų ir gaminių kainos vidutiniškai augo 24,7 proc., mašinų ir mechanizmų darbas dėl išaugusių degalų ir energijos kainų pabrango 18,8 proc. Nors specialistai stebi nežymų kai kurių statybos darbų kainų kritimą, ryškesnio kainų susinormalizavimo teks ilgokai palaukti.
Verslų savininkai ir vadovai jau dalijasi istorijomis, kai gerai apgalvotus planus koreguoja staiga išsipūtusios kainos. Statybas planavęs mūsų klientas dalijosi, kad sąmata nuo pirminio 10 mln. eurų plano išaugo iki 12 mln. eurų. Susidūrus su tokiais kainų pokyčiais, statybų planus neabejotinai gali tekti koreguoti.
Pasekmės – skausmingos
Statybų verčių didėjimas turėtų rūpėti ne tik šiuo metu statantiesiems – jis aktualus be išimčių visiems nekilnojamojo turto savininkams, nes, įvykus nelaimingam atsitikimui, tektų rūpintis turto atkūrimu dabartinėmis sąlygomis. Norint šiandien pastatyti bet kokį pastatą, analogišką jau turimam, tai kainuotų kur kas daugiau, nei buvo skaičiuota prieš metus. Juo labiau, jei pastarąjį kartą atkūrimo vertė buvo skaičiuota prieš kelerius metus, o sutartys tiesiog pratęsiamos nevertinant besikeičiančių aplinkybių.
Nereikėtų pamiršti ir reikšmingų įrenginių vertės pokyčių. Standartiškai įrenginiai anksčiau būdavo draudžiami įsigijimo verte, bėgant laikui, dėl nusidėvėjimo ar rinkose atsiradusių naujovių jų vertė dar ir mažėdavo. Tačiau dabar situacija yra priešinga – naudotų įrenginių įsigijimo galimybės yra ribotos, o naujų modelių kainos kur kas didesnės, jų pagaminimo ir pristatymo laikai ilgesni.
Problemos mastą iliustruoja šiais metais nutikęs nelaimingas įvykis, kurio metu visiškai sugriuvus įmonės gamybinėms patalpoms paaiškėjo, kad draudime numatytos vertės yra reikšmingai per mažos. Draudimo išmoka galėjo padengti tik pusę patirtų nuostolių – likusią dalį, norėdamas atstatyti turtą, verslas turėjo dengti savo lėšomis. Be to, papildomų išlaidų įmonė patyrė ir dėl būtinybės laikinai stabdyti veiklą. Neabejotinai toks smūgis daugumai yra didelis išbandymas.
Kitos įmonės gamybinėse patalpose kilo gaisras, kuris išplito ir į sandėlius. Draudimui įvertinus žalą paaiškėjo, kad atlyginti bus galima tik trečdalį sumos, reikalingos sandėlių atstatymui. Įmonė prie sandėlių atstatymo turėjo prisidėti daugiau nei 200 tūkstančių eurų.
Už sumas atsakingi patys verslai
Verslai yra patys atsakingi už reikiamos draudimo sumos apskaičiavimą. Tik įmonė žino, kiek turi nekilnojamojo turto, kiek atsargų valdo, kiek turi įrenginių, kokia jų vertė, galų gale, gamybiniai pastatai gali turėti daug skirtingų parametrų ir vienas nuo kito verte skirtis kelis kartus, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo vienodai.
Didžiausios TOP 200 įmonės turto draudimui skiria nemažai dėmesio – ir anksčiau jos nuosekliai peržiūrėdavo draudimo sumas, o šiuo metu beveik visi stambūs klientai, atnaujindami sutartis, yra linkę sumas didinti. „Compensa Vienna Insurance Group“ turima statistika rodo, kad šiais metais stambių klientų draudimo sumos vidutiniškai didinamos 16 proc.
Vidutinėms ir smulkioms įmonėms tam reikia skirti dar daugiau dėmesio – turint mažesnį finansinį rezervą, joms svarbu tinkamai apsisaugoti nuo rizikų. Mūsų statistika rodo, kad smulkus ir vidutinis verslas vidutiniškai jas didina 11 proc.
Palyginimui, nuo spalio mėnesio pratęsdami arba atnaujindami sutartis penkiais ir daugiau procentų draudimo sumas didino 56 proc. verslo klientų, dešimčia procentų ir daugiau – 51 proc., penkiolika procentų ir daugiau – 40 proc. klientų. Tačiau net 41 proc. įmonių, atnaujindamos draudimo sutartis, nesiėmė jokių veiksmų ir turto verčių sutartyse nedidino visai. Turime tik pavienius atvejus, kuomet įmonės kreipiasi dėl sumų peržiūrėjimo anksčiau sutarties pratęsimo laiko – dažniausiai jos atsižvelgia į išaugusias atsargų vertes, kurios yra tiesiogiai priklausomos nuo brangstančių energetikos išteklių, tokių kaip dujos, nafta.
Nepaisant vykusio sumų didinimo, šiuo metu draudimas didesnei daliai įmonių galėtų padengti tik kiek daugiau nei du trečdalius jų realios nekilnojamojo turto atkūrimo vertės. Sparčiai keičiantis aplinkybėms, svarbu peržiūrėti draudimo sutartis ir sumas nelaukiant jų galiojimo pabaigos, įvertinti ateities perspektyvas ir sudarant sutartį numatyti bent nedidelį saugumo rezervą, atkreipti dėmesį į įmonės turimas atsargas, kurios yra tiesiogiai susijusios su energetinių resursų vertėmis, ir kreiptis į draudimo bendrovės atstovą, kuris tinkamai patars, kaip reikėtų koreguoti turimą sutartį.
