Kur įdarbinti savo santaupas, kad investicijų grąža augtų bent jau infliacijos tempu? Akivaizdu, jog šiuo laikotarpiu norintys apsaugoti savo pinigus nuo greito nuvertėjimo, turi investuoti į didesnės rizikos priemones, tokias kaip nekilnojamąjį turtą, akcijas, auksą ar kitas žaliavas.
Tokiose šalyse kaip JAV, Japonija, Italija ir daugelyje kitų siūlomos finansinės priemonės, kurių pajamingumas koreliuoja su infliacija, tai yra su infliacija susietos obligacijos. Deja, tokios obligacijos reiškia su infliacija susietą, bet mažą grąžą. Pavyzdžiui, pirkdamas Prancūzijos vyriausybės su infliacija susietas obligacijas, investuotojas gali tikėtis gauti metinę grąžą, kuri yra apie 1,5 proc. mažesnė už infliaciją. Todėl panašu, jog šampaną gers tie, kurie investuodami šiuo laikotarpiu bus linkę prisiimti didesnę riziką.
Kokią grąžą generuoja nekilnojamojo turto nuoma?
Nekilnojamojo turto pirkimas ir jo nuoma yra viena populiariausių investicijų formų tarp Baltijos šalių investuotojų. Ir tai lengvai paaiškinama, nes nekilnojamasis turtas yra apčiuopiamas ir daugeliui suprantamas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad buto nuoma gali duoti gerą grąžą, o ir turto vertė, tikėtina, su laiku tik didės. Tačiau investuotojai dažnai pamiršta tokias išlaidas ir laiko sąnaudas kaip darbas su nuomininkais ir turto valdymas, draudimas, mokesčiai, turto prastovos ir nusidėvėjimas. Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, nuomojamo buto grąža dažnai yra ne 7–8 proc. per metus, o 3–4 proc. Norintieji investuoti į nekilnojamąjį turtą turi puikią alternatyvą – galimybę investuoti į biržoje prekiaujamus nekilnojamojo turto fondus, tokius kaip „Eften Real Estate“ ir „Baltic Horizon“.
Tikėtina, kad jūsų metinė grąža per metus sieks daugiau nei 7 proc., maža to, nepatirsite galvos skausmo dėl turto likvidumo.
Ką žinoti investuojant į akcijas ir obligacijas?
Prognozė, kad investuojant į akcijas galima apsaugoti kapitalą nuo infliacijos, grindžiama viena prielaida. Augant medžiagų sąnaudoms ir didėjant darbuotojų atlyginimams, tikėtina, jog didelė dalis įmonių savo klientams pakels kainas. Prie išimčių reikėtų priskirti sektorius, kurių įmonės ėmėsi ilgalaikių projektų fiksuotomis kainomis (pavyzdžiui, pastatų statyba), taip pat jaunos įmonės, kurių pelnas prognozuojamas per toli į ateitį.
Analizuojant istorinius išsivysčiusių šalių akcijų rinkų rezultatus, jie paprastai gerokai viršija infliaciją, bet reikia apsišarvuoti kantrybe. Štai vienas iš pavyzdžių. 1974 m. metinė infliacija JAV mušė tų laikų rekordus ir siekė 12,3 proc. Dar viena svarbi detalė – 1973–1974 m. akcijų rinkoje buvo didžiulė krizė, kai per metus akcijų vertė krito 45 proc. Nepaisant to, surizikavusiųjų į akcijas investuoti 1972 m. ir jas išlaikyti investicijų vertė atsistatė ir padengė tų metų infliaciją vos per 12 metų. Todėl teisinga investuoti į akcijų rinkas, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, galvojant daugiau kaip 10 metų į priekį.
Ne mažiau svarbu diversifikuoti savo akcijų portfelį. Lengviausias būdas tai padaryti – investuoti į biržos prekybos sąrašus įtrauktus indeksų fondus. Geras pagrindas investicijų portfeliui kurti yra šie du indeksų fondai: „iShares World ETF“ (investuojantis į išsivysčiusių šalių akcijas) ir „iShares Emerging Markets ETF“ (investuojantis besivystančiose šalyse). Baltijos šalių biržoje taip pat atsiranda įdomių naujų įmonių, kurios gali būti patrauklios ilgalaikėms investicijoms.
Ką svarbu žinoti investuojant į obligacijas? Kai infliacija viršija 5 proc. per metus, mažos rizikos vyriausybės ir įmonių obligacijos neapsaugo investuotojų nuo infliacijos. Trumpalaikės mažos rizikos obligacijos turi neigiamą grąžą eurais, tuo tarpu ilgojo laikotarpio obligacijos investuotojų neapdraudžia, o kelia palūkanų normų pokyčių riziką. Todėl formuojant savo investicinį portfelį, vertėtų apsvarstyti dalį jo skirti didžiausio pajamingumo ir rizikos obligacijoms. Baltijos šalyse yra nemažai įmonių, kurios savo obligacijas biržoje siūlo su 5–10 proc. palūkanomis. Tai „Elko Group“, „Storent“, „IuteCredit“, „Auga“ ir kt. Siekiant pakankamai diversifikuoti tokias investicijas, verta pagalvoti apie vietinius Baltijos šalių įmonių obligacijų fondus.
Kada atsiperka investicijos į auksą?
Auksas išlieka pagrindine priemone, į kurią investuojama esant krizei ar didelei infliacijai. Į auksą galima investuoti fiziškai, perkant auksines monetas ar luitus. Alternatyva fiziniam aukso pirkimui yra elektroninis auksas (XAU) – tai skaitmeninis instrumentas, kurio vertė susieta su aukso kaina biržoje.
Galima įsigyti su auksu susietų indeksų fondų arba aukso indekso bendrovių, tokių kaip „iShares Gold Producers UCITS ETF“. Pandemijos pradžioje aukso kaina smarkiai pakilo – net 25 proc., bet vėliau krito. Pastaruosius 20 metų, investuojant į auksą, vidutinė grąža siekė 9,5 proc., tad tai patikimai apsaugojo nuo infliacijos tuos, kas į jį investavo. Tačiau retai kas žiūri į ilgalaikius aukso kainų svyravimus, o jie yra dideli. Aukso vertė yra linkusi greitai keistis ir tikrai nėra stabilumo garantas.
Nors didelė infliacija yra nemalonus iššūkis bet kuriam taupančiam, tačiau yra nemažai investavimo galimybių, kurios gali padėti apsaugoti savo pinigus nuo jų nuvertėjimo. Tikriausiai blogiausia, ką investuotojas gali padaryti, staigiai kylant kainoms, – sėdėti su didelėmis grynųjų pinigų atsargomis ir nieko nedaryti.
* Čia pateikta nuomonė yra asmeninė ir nėra rekomendacija investuoti ar susilaikyti nuo tam tikros investicijos.
