Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas. Įstatymas nuomininkui suteikia, pasikeičiant nuomojamo daikto savininkui, neribojamą teisę nutraukti nuomos sutartį.
Ši nuomininko teisė suderinama su standartine taisykle, kad skolininkas turi teisę nesutikti su kreditoriaus reikalavimo perleidimu tik tuomet, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, taip pat su sutarčių uždarumo principu.
Ši nuomininko teisė, jeigu nėra jokių priemonių jai riboti, gali labai reikšmingai neigiamai paveikti nuomos rinką, investicijas į ją ir jų saugumą.
Paprastas pavyzdys – prekybos centrai, kuriuose įsikūrę daug parduotuvių, veikiančių iš prekybos centrą valdančio savininko išsinuomotose patalpose.
Vis dėlto teismas pademonstravo, kad net ir esant tokiam teisiniam reguliavimui yra galimybė rasti išmintingą subalansuotą sprendimą. Teismas pasakė, kad nors išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas kitam savininkui savaime nepabaigia nuomos santykių, daiktinei teisei būdinga apsauga, atspindima pagal taisyklę „pardavimas nenutraukia nuomos“, skirta nuomininko, o ne nuomotojo teisių apsaugai.
Todėl nuomininkas turi teisę pareikšti valią dėl nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus nuomojamo daikto savininkui. Tokia valia nuomininkas disponuoja laisvai, jis gali ją pareikšti ir iš anksto, iki įvykstant savininko pasikeitimui. Vadinasi, nuomos sutarties šalys gali susitarti, kad nuomininkas, pasikeitus nuomojamo daikto savininkui, nereikalaus nuomos sutarties pasibaigimo.
Teismas sprendė, kad Civilinis kodeksas numato nuomininko teisę, kuria jis yra laisvas pasinaudoti arba ne, todėl ši norma nėra imperatyvi ir tokios teisės galima atsisakyti (kaip ir nepasinaudoti ja). Tokia taisyklė dėl išankstinio nuomininko savo teisės atsisakymo teismo nustatyta tik santykiams tarp verslininkų sutartyse dėl negyvenamųjų patalpų komercinės nuomos.
Tiesa, turbūt netrukus iškils klausimas ir dėl ilgalaikės gyvenamųjų patalpų nuomos, tai taip pat yra verslo ir investicijų plėtros ir saugumo klausimas. Šis sprendimas svarbus, nes aktuali problema išspręsta ir verslui dabar bus aiškios taisyklės.
Toje pačioje nutartyje teismas sprendė, kad reorganizavimas savaime nedaro įtakos nuomininko teisei pagal Civilinį kodeksą reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo, nes tokia nuomininko teisė pagal įstatymą nėra ribojama jokiomis sąlygomis išskyrus bendro pobūdžio draudimą piktnaudžiauti teise.
