Pristatydami vieną išsamiausių kada nors paskelbtų tyrimų apie Baltijos šalių startuolių ekosistemą, „Google“ ir konsultacijų, verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ atstovai juokavo, kad startuolių kūrėjai yra maniakai, tiesiog ignoruojantys brutalią statistiką. Vienas investuotojas šią mintį privačiame pokalbyje puikiai tęsė pripažindamas, kad būti startuolio kūrėju yra vieniša ir sunku, nes nuolat turi laviruoti tarp galybės atsakomybių bei prioritetų.
Nereikia daugžodžiauti, kokį ekonominį foną šiandien turime: aukšta infliacija, kylančios palūkanų normos, mažėjanti technologinių įmonių kapitalizacija ir stojančios investicijos, o kur dar karas. Ką reiškia tokiame kontekste būti startuolio iš Lietuvos kūrėju?
Minėto tyrimo metu atlikta duomenų analizė parodė, kad startuolio sėkmės rodikliai tiesiogiai susiję su žiniomis (angl. know-how) ir investicijomis, ypač iš užsienio investuotojų. Savo ruožtu apklausa atskleidė, kad Lietuvos startuolių sėkmei labiausiai trūksta 3 sudėtinių dalių: talentų, rizikos kapitalo ir palankios reguliacinės aplinkos. Vis dėlto potencialo – su kaupu.
Vizija Lietuvai – 15 vienaragių iki 2030-ųjų
Baltijos šalys rodo milžinišką potencialą vystyti savo startuolių ekosistemą. Lietuva, Latvija ir Estija bendrai skaičiuoja daugiau nei 3 tūkst. startuolių ir 13 oficialių vienaragių. Beje, Lietuvoje startuolių per pastaruosius 5 metus daugėjo labiausiai – matyti 40 proc. augimas.
Auga ir startuolių kuriama pridėtinė vertė gimtajai šaliai. Pernai mūsų šalies startuoliuose dirbo daugiau nei 13 tūkst. lietuvių, startuoliai sumokėjo 200 mln. eurų mokesčių ir pritraukė apie 436 mln. eurų užsienio investicijų. Atlyginimai perkopė 3 tūkst. eurų ribą ir yra dvigubai didesni nei kitose pagrindinės ekonomikos šakose, arba 1,8 karto didesni nei rinkos vidurkis.
Remiantis tyrimo analitikais, dar 2030 m. Baltijos šalių startuoliuose gali dirbti 5 kartus daugiau darbuotojų, kurių kuriami produktai pritrauktų 5 kartus daugiau investicijų ir pavirstų 3 kartus didesniais mokesčiais, skirtais kiekvienos valstybės augimui. Vadinasi, Lietuva turi potencialo per 8 metus mažiausiai trigubai išauginti startuolių skaičių ir turėti 15 vienaragių.
Darbo pasiūlymai startuoliuose – ne tik IT specialistams
Ko trūksta? Visų pirma, talentų. Nors sunkiausia į startuolius pritraukti IT specialistus, Lietuvoje nėra ir pakankamai rinkodaros, pardavimų profesionalų, kurie galėtų padėti komercializuoti produktus ar paslaugas globaliai. Beje, pasirodo, Estijoje monetizavimu susidomima gerokai ankstesnėje startuolio kūrimo stadijoje nei Lietuvoje ar Latvijoje.
Sunku startuolių kūrėjams rasti ir ambicingų bei vertybėmis artimų talentų. Lietuviai, palyginti su latviais ir estais, palankiau vertina darbą brandžiuose, žinomuose startuoliuose. Tačiau, paprašius respondentų reitinguoti patraukliausias savo karjerai darbovietes nuo 1 iki 10, dvigubai daugiau jų atskleidė verčiau besirenkantys darbą korporacijoje nei jauname startuolyje. Startuoliai dažniau laimi dėl lanksčių darbo sąlygų, aukštesnių karjeros galimybių ir įdomaus produkto. Vis dėlto Lietuvoje tik 9 proc. talentų darbą startuolyje rinktųsi dėl opcionų (palyginimui Estijoje – 24 proc.) ir mainais verčiau prašo net 42 proc. aukštesnio atlyginimo.
Augti tikrai turime kur, nes, pavyzdžiui, JAV startuoliuose ir technologijų kompanijose dirba daugiau nei 8 proc., Izraelyje – daugiau nei 5 proc., Jungtinėje Karalystėje ar Švedijoje – daugiau nei 2 proc. dirbančiųjų. Tačiau nė vienoje Baltijos šalyje šis skaičius neperkopia 1 proc., nors Lietuvoje specialistų, dirbančių startuoliuose, per 5 metus padaugėjo 23 proc.
Žiūrėti – ne tik į Estiją, bet ir į Briuselį
Jei vertintume pritrauktą rizikos kapitalą, Estija čia – lyderė, pasaulyje nusileidžianti tik Singapūrui ir Izraeliui. Estijoje sukauptas ir didžiausias vietos kapitalas, pardavus ar kitaip pasitraukus iš vystomų startuolių, kuris siekia beveik 14 mlrd. eurų. Ir šie pinigai tikrai grįžta atgal į ekosistemą, prisideda prie kitų startuolių sėkmės. Savo ruožtu startuoliams iš Lietuvos būtina ieškoti užsienio investuotojų – vietoje tiek daug kapitalo, kiek reikia, dar nėra.
Mano vis cituojamas tyrimas parodė, kad norinčiam pritraukti investiciją startuoliui iš Lietuvos reikia bent 20 susitikimų su investuotojais. Sakyčiau, realybė – dar gausesnė iššūkių. Tačiau ir šis skaičius atbaido jaunus startuolių kūrėjus, nes vis išgirsti „Ne“ – nelengva.
Reguliacinė aplinka Baltijos šalyse startuoliams tikrai palanki, tačiau didelė dalis startuoliams aktualių, skaitmeninę ekonomiką formuojančių teisės aktų (nuo duomenų apsaugos iki mašininio mokymosi) svarstomi ir Briuselyje. Vis dėlto tik maža dalis startuolių supranta jų esmę ir kokią didelę įtaką tai padarys tiesioginei veiklai.
Svarbu – ne titulas, o kuriama vertė
Visa tai šiandien krinta ir ant startuolių kūrėjų iš Lietuvos pečių. Veikdami pakankamai jaunoje ekosistemoje, kuri tik auga ir formuojasi, jie ne tik kasdien atlieka tiesiogines savo pareigas, susijusias su verslo vystymu, bet ir tampa startuolių sektoriaus ambasadoriais.
Būti vienaragiu dažnam jų nėra jokia vertybė ar siekiamybė. Tikrai turime startuolių, kurie „popieriuose“ – jau vienaragiai. Tačiau kur kas svarbiau jiems – galimybė įgyvendinti savo idėjas, augti tvariai ir kurti Lietuvos – sėkmingos modernios valstybės, grįstos aukštos pridėtinės vertės ekonomika, – ateitį, tiek darbo vietomis, tiek parama kitiems startuoliams.
Nepaisant visko, startuolių industrija stiprėja ir auga, ambicijų – kartais gal net maniakiškų ar pagiriamai vizionieriškų – Lietuvos startuolių kūrėjams tikrai netrūksta, todėl turime užtikrinti, kad numatomą potencialą pateisinsime. Nepasinaudoti šia proga būtų tiesiog trumparegiška.
