Kasmet Lietuvoje savo veiklą baigia tūkstančiai įmonių, negalinčių vykdyti savo įsipareigojimų. Kodėl šis „Perlo Energijos“ atvejis ypatingas? Nes jį galime prilyginti bankų griūčiai, kartu su savimi nusinešančiai visus klientų pinigus. Juk kalbame apie 180 tūkst. namų ūkių, o tai reiškia – apie pusę milijono žmonių, susiejusių savo artimiausius elektros planus būtent su šia tiekimo kompanija.
Liko šnipštas
Žmonės turėjo teisėtus lūkesčius, nes pasirašė elektros tiekimo sutartis su fiksuota kaina ir dabar iš to liko šnipštas. Juk kiti nepriklausomi tiekėjai, jokių panašių į buvusias kainas nesiūlo. Siūlomos kainos yra kartais didesnės! O pasirinkti privaloma iki rugpjūčio 28 d. Tai reiškia, kad per 10 dienų visa ši vartotojų masė turės susitvarkyti naujas sutartis.
Natūralu, kad šioje situacijoje žvilgsnis krypsta į Vyriausybę ir Energetikos ministeriją. Kodėl realioje energijos tiekimo sistemoje buvo leista dalyvauti ir teikti pasiūlymus tokioms įmonėms, kaip „Perlo energija“, kurios negali užtikrinti savo įsipareigojimų?
Ar buvo numatomos tokios situacijos kaip ši? Ar buvo modeliuojami ir daromi „stress testai“, siekiant išsiaiškinti šios liberalizuotos sistemos atsparumą tokiems atvejams? Ar yra sukurtas specialus fondas, kuris dengtų klientų nuostolius tokiais atvejais? Jeigu nėra, tai kodėl?
Piliečiai yra tokie patys LYGIAVERČIAI elektros tiekimo sutarčių dalyviai. Tai yra pagrindas ir esmė, todėl valdžios siūlomos sistemos, liečiančios energetinę, ūkinę, komunalinę ir kitas piliečiams svarbias veiklas, turi vienareikšmiškai užtikrinti piliečių teises.
Kainų rekordai
Abejoti šios valdžios gebėjimais verčia ir kiti reiškiniai energetikos sektoriuje. Pavyzdžiui, vakar biržoje ir vėl buvo užfiksuotas elektros kainų rekordas – 4 000 Eur/Mwh arba 4 Eur už kilovatvalandę. Pagrindinės tokių kainų svyravimo priežastys jau yra pakankamai gerai išanalizuotos viešojoje erdvėje: (1) nepakankama elektros gamyba pačioje Lietuvoje; (2) nepakankamos elektros jungčių su kitomis valstybėmis galios (pasirodo, dar labiau sumažėjančios karštomis vasaros dienomis); (3) keistas (paradoksalus) biržos veikimo mechanizmas, atmetantis pigesnius Lietuvos gamintojų siūlymus ir kažkodėl pasirenkantis brangesnius.
Visa tai kelia labai didelių abejonių dabartinės Vyriausybės ir šios Energetikos ministerijos tikslų skaidrumu, kompetencija ir gebėjimu suvaldyti situaciją. Ar elektros rinkos liberalizavimas, kuris yra tik vienas iš būdų užtikrinti pigiausias elektros energijos kainas, tikrai yra geriausias dabartiniu „energetinio šoko“ metu?
Kodėl nebuvo pakankamai išdiskutuota galimybė likti su „reguliuojamu“ elektros kainų modeliu, tokiu būdu užtikrinant pramonės konkurencingumą ir buitinių vartotojų pasitenkinimą? O jei mums trūksta nuosavos gamybos, tai kodėl, iškilmingai paskelbus „proveržio paketą“, realybėje visiškai sustabdyta atsinaujinančios elektros energijos gamybos plėtra? Jau mėnesį nepasirašomos jokios naujų gamintojų sutartys, neišduodamos jokios naujos gamybos ir prisijungimo sąlygos.
Akivaizdu, kad vasaros atostogos šioje Vyriausybėje ir Energetikos ministerijoje turi baigtis. Dabar pat!
