Lietuvių startuoliai ekonomikos sulėtėjimą gali išnaudoti savo naudai

Realu, kad dėl geopolitinės padėties investicijos Lietuvoje laikinai sulėtės. Tačiau mūsų startuoliai niekada nebuvo pernelyg pervertinti, nemažai įmonių yra susikūrusios ir visiškai savarankiškai, be išorinių investicijų ir jau turi stabilias pajamas. Tad didelės krizės Lietuvos startuolių rinkoje tikėtis nereikėtų. Taip, bus kiek sunkiau ypač toms bendrovėms, kurios šiuo metu yra pasiekusios spartaus augimo stadiją ir planavo didelių investicijų pritraukimą arba poreikį, bet dabartinė situacija leidžia kurtis ir augti naujiems startuoliams, dar neturintiems investicijų.

Kiek suprastėjusi geopolitinė ir ekonominė padėtis lėtina jau rinkoje įsitvirtinusių įmonių augimą, tačiau ekonominio sulėtėjimo stadija paprastai gali būti palankesnė naujiems žaidėjams rinkoje. Mes, „TransferGo“, ir patys pradėjome veiklą prieš bene dešimtmetį, tuomet naujo ekonominio ciklo pradžioje, o globaliu mastu bene geriausiai žinomi per 2008-2009 m. krizę susikūrę startuoliai yra „Airbnb“ ar „Uber“.

Talentų trūkumas – išsprendžiamas

Visgi verta pabrėžti, kad ekonomika ir geopolitika nėra vienintelės problemos, su kuriomis šiuo metu susiduriama: visame pasaulyje trūksta talentų ir Lietuva ne išimtis. Kol kas tai yra viena pagrindinių problemų, tačiau, jeigu ir toliau kelsime gyvenimo kokybės standartus, Lietuvoje neabejotinai kursis daugiau vienaragių, o su jais pritrauksime ir daugiau žmonių. Beje, Lietuvos gyvenimo kokybės rodikliai tikrai džiugina – pavyzdžiui, remiantis „Numbeo“ duomenimis, pagal gyvenimo kokybės indeksą šiuo metu užimame 16 vietą Europoje ir lenkiame netgi Jungtinę Karalystę, Airiją, Italiją ir Prancūziją, tad pasistengti mums reikia visai nedaug.

Tiesa, mūsų ekosistema gan jauna ir turime dar mažai daugkartinių startuolių kūrėjų, kurie galėtų nešti savo patirtį į kitas įmones ar ja dalytis su jaunesniais vadovais. Startuoliai paprastai kurtis pradeda vos nuo dviejų žmonių, tačiau tokios įmonės auga greitai ir kiekviena augimo stadija atneša savų iššūkių. Todėl nepatyrę vadovai gali anksčiau ar vėliau susipainioti būtent tarp šių augimo stadijų. Tad mums reikia daugiau lyderių, kurie būtų perėję per šiuos procesus. Tačiau net neabejoju, kad su laiku jų turėsime daugiau, ypač dabar, kai darbo rinka globalėja. Tik reikėtų tuos žmones integruoti į švietimo sistemą arba bent jau paskatinti startuolius dar labiau bendradarbiauti tarpusavyje.

Tiesa, globali darbo rinka atneša ir kitokių iššūkių. Užsienio bendrovės tiesiog graibsto mūsų IT, medicinos, biotechnologijų specialistus, ir tai kelia sunkumų vietos startuoliams, tačiau ir mes gebame pritraukti talentų iš viso pasaulio. Galbūt amerikietiško atlyginimo pasiūlyti dar negalime, bet turime galimybę gerinti sąlygas kitose srityse – juk per pastaruosius kelerius metus darbas tapo daug daugiau nei finansų šaltinis.

Technologijos – ne tikslas, o priemonė

Pastaruosius metus Lietuvoje pernelyg susikoncentravome būtent į skatinimą rinktis IT specialybę, nors iš tiesų reikėtų skatinti jaunimą rinktis savo specialybę laisvai – būtent tai, ko jis nori. Dabar didžiulį potencialą turi ne tik IT, bet ir grafinio dizaino, vartotojo patirties dizaino, produktų valdymo, inžinerijos ar rinkodaros specialybės, tad jų pasirinkimą galima skatinti aktyviau. Taip, technologijos gali padėti visose srityse, tačiau jos turėtų būti priemonė, o ne tikslas.

Jau turime edukacinių technologijų (edtech) startuolių, pavyzdžiui, „Digiklasė“ arba „Vedliai“ (Teachers Lead Tech) programa, padedančių išspręsti vieną pagrindinių švietimo problemų, kuri kartais užkerta kelią jaunimui siekti savo svajonių. Moksleiviai mažuosiuose miestuose paprastai turi mažiau galimybių nei didmiesčių gyventojai, tačiau technologijos tą atotrūkį gali smarkiai sumažinti. Beje, būtent technologijų pritaikymas leidžia Suomijai, dažnai minimai kaip vienas švietimo sistemos pavyzdžių, būti švietimo lydere. Tad ir mums pravartu motyvuoti naudotis technologijomis: to reikia ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.

Visada siūlau šią nišą besidomintiems didžiausią potencialą turinčiomis rinkomis: edtech sritis šiuo metu pasižymi milžiniška paklausa. Tiesa, reikalauja tam tikro įdirbio švietimo sistemoje ruošiant mokinius savarankiškam ir nuolatiniam mokymuisi nuo mažų dienų. Neturint motyvacijos ir savarankiško mokymosi pagrindų, technologiniai nuotolinio mokymosi sprendimai nepadės. Dauguma tik universitete pradeda įgyti šiuos įgūdžius.

Lietuvos startuolių ekosistema stipri, tačiau mums trūksta įvaizdžio

Daugiau dėmesio turime skirti ir savo įvaizdžiui kurti. Nors dėl startuolių gerovės darome ganėtinai daug, jau turime vienaragių, daugybę didelį potencialą turinčių bendrovių ir smarkiai išplėtotą elektroninę erdvę, užsienyje vis dar neretai esame matomi kaip mažiau patraukli šalis nei, pavyzdžiui, kaimynė Estija.

Viešumoje daug girdime apie „E-Estonia“, o štai man iš kitų kolegų startuolių tenka dažnai girdėti, kad mūsų elektroninės sistemos, tokios kaip el. parašas arba el. valdžios vartai, veikia geriau, tačiau estai paprasčiausiai daugiau apie save kalba.

Kurį laiką daug komunikavome, kad Lietuva turi sparčiausią internetą pasaulyje, ir visi iki šiol apie tai kalba. Tai puikus pavyzdys, kad susivienijus strategiškai tą patį galime daryti ir dabar. Lietuvoje šiuo metu turime unikalią galimybę sukurti palankiausias akcijų opcionų reglamentavimo sąlygas pasaulyje ir naudoti kaip vieningą viešų ryšių žinutę. Tai reikšmingi pranašumai vietos ir užsienio darbuotojams, verslininkams, investuotojams, bet apie juos šnekame mažai.

Esame fintech lyderiai, bet tokią poziciją užimti galime ir kitur

Šiuo metu Lietuva yra puikiai pasiruošusi tapti lydere žaliosios energijos rinkoje: tai mums tapo ypač svarbu dabartiniame geopolitiniame kontekste, ką ir kalbėti apie tai, kad šio klausimo aktualumas visame pasaulyje kasmet tik stiprėja. Puikiai atrodome ir IT saugumo startuolių, maisto technologijų rinkose, o per koronaviruso pandemiją pradėjo ryškėti mūsų potencialas medicinos technologijų srityse.

Be abejo, negalima nepaminėti fintech – tai yra viena sričių, kurioje mums sekasi puikiai ir jau turime sukūrę stiprų įvaizdį, į tai įdėtas didelis visų fintech rinkos žaidėjų įdirbis. Jeigu panašiai susivienys ir kitų rinkų įmonės, investuotojai ir verslininkai, turime šansų tapti lyderiais ir kitur.

Svarbu nebijoti galvoti globaliai– kadangi esame maža rinka, visiems pradedantiesiems jau nuo pirmos dienos patarčiau rodyti pasaulinio lygio ambicijas. Ne tik kalbant apie verslo planą ar tikslus, bet ir, pavyzdžiui, ankstyvą anglų kalbos „įvedimą“ į įmonę – kadangi Lietuvoje yra ne visų tipų specialistų, anksčiau ar vėliau gali tekti samdyti darbuotojų iš užsienio, ieškoti užsienio investuotojų. Be to, laiko ir kitų išteklių atžvilgiu jau nuo pat pradžios galvoti globaliai yra kur kas paprasčiau. Laikas pamiršti mažos valstybės kompleksus ir nebijoti iššūkių konkuruoti su pasaulio didžiaisiais – ne kartą parodėme, kad tai daryti galime, tad laikas „Vinted“ ar „Nord Security“ sėkme ir drąsa užsikrėsti kitiems.