Visų pirma, Žemės gelmių įstatymas priimtas dar 1995 m. liepos mėn. ir jo 12 str. dar tuo metu nustatė, kad reikalingas Aplinkos ministerijos išduodamas leidimas siekiant naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį. Taip pat šis įstatymas bei Žemės gelmių registro nuostatai nustatė, jog visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre. Iki šiol sąlyginai pasyvi kontrolės ir informavimo kampanija lėmė, kad dalis gręžinių savininkų apie tokį teisės aktais keliamą reikalavimą nežinojo.
Be to, išteklių naudojimo leidimas, o kartu ir mokestis už išgautus požeminio vandens išteklius, privalomas ne tik tais atvejais, kai vykdant ūkinę komercinę veiklą išgautas požeminis vanduo tiesiogiai naudojamas gamyboje ar pilstomas į tarą pardavimui. Leidimas ir mokestis privalomi ir naudojant vandenį komercinę veiklą vykdančios įmonės buitiniams poreikiams.
Požeminio vandens, kuriam naudoti reikalingas leidimas, arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 kubinių metrų ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, ir angliavandenilių išteklių išgavimo vietoje turi būti įrengti apskaitos prietaisai, atitinkantys Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme matavimo priemonėms keliamus reikalavimus, matuojantys išgaunamų išteklių kiekį.
Dar daugiau, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu, verslas turi mokėti mokestį už išgaunamą vandenį. Jeigu verslas išgavo požeminį vandenį be leidimo, mokėtinas mokestis dauginamas iš dešimties ir negana to, mokestis gali būti priskaičiuojamas už praėjusius trejus metus atgal. Iki šiol ne viena administracinė byla pagal verslo skundus pasiekė teismus dėl neproporcingos sankcijos taikymo, nes jie neturėjo tikslo tyčia slėpti mokesčių.
Pavyzdžiui, viena gamybinė įmonė negalėjo įteisinti leidimo, nes žemės sklypo savininkas, kuriame buvo gręžinys mirė ir neturėjo įpėdinių. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos departamentas, patikrinęs įmonę, priėmė sprendimą priskaičiuoti beveik 21 tūkst. Eurų mokesčio už valstybinius išteklius. Žinoma, įmonė gamybos nutraukti negali, todėl ir toliau privalo tęsti pažeidimą, kaip būtinąją sąlygą visai komercinei veiklai, nes nauji sklypo savininkai taip ir neatsiranda.
Tačiau net ir aplinkosaugos teisėje kartais įvyksta verslui palankių pokyčių. Nors po „Klaipėdos paketo“ pakeitimų ir vis griežtėjančių teisės aktų dažniausiai atrodo, kad verslas, kuris turi bet kokių formalių nesklandumų su aplinkosaugos institucijomis, yra blogis ir turi įrodyti, kad yra priešingai.
Konkrečiai mūsų aptariamu atveju nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris suteikė galimybę, kokios iki šiol nebuvo, įteisinti nelegalų gręžinį (iki šiol neregistruotą arba registruotą be savininko) be jokių ekonominių sankcijų ir administracinės atsakomybės. Asmenys, laikydamiesi nurodyto įstatymo reikalavimų, neturi mokėti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos negali būti iš naujo apskaičiuotas (perskaičiuotas), jeigu sumokama vienkartinė „legalizavimo“ įmoka savivaldybei, apskaičiuota pagal išgaunamo vandens kiekį.
Pareiškėjas taip pat turi pateikti atitinkamą paraišką savivaldybei ir per 12 mėnesių nuo nurodytos paraiškos pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai dienos turi įregistruoti turimą gręžinį Žemės gelmių registre. 2022 m. balandžio 26 d. taip pat buvo patvirtintas ir įstatymo lydimasis teisės aktas, detalizuojantis esamą „amnestiją“, jeigu ją galima taip pavadinti. Atlikus atitinkamus veiksmus gręžiniai ir jų savininkai bus įregistruoti žemės gelmių registre, o už iki šiol atliktus žemės gelmių (gėlo vandens) naudojimo veiksmus nebus taikomos sankcijos. Toliau šiems gręžiniams bus taikomos bendrosios gręžinių įteisinimo, naudojimo ir apmokestinimo procedūros.
Ši „amnestija“ turėtų paskatinti legalizuoti išteklių naudojimą būtent „morkos“, o ne „lazdos“ motyvacijos pagrindu. Reikia tikėtis, kad taip ir nutiks. Žinoma, gaila, jog tai nenutiko anksčiau. Nors besibylinėjantys verslai palankias laikinojo įstatymo nuostatas dažnai galės panaudoti teisme, kaip švelninančias jų atsakomybę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi gręžiniai be išimties (nepriklausomai nuo to, kada jie buvo įrengti), jei jie atitinka Žemės gelmių įstatyme numatytus kriterijus, jų naudojimui turi būti suformuota vandenvietė ir gautas atitinkamas leidimas, vykdoma naudojamų išteklių apskaita ir mokami mokesčiai. Perfrazuojant, tai reiškia, kad net ir seniai naudojami gręžiniai turi būti naudojami pagal visus galiojančius teisės aktus. Priešingu atveju, gali būti pateiktas įpareigojimas per 12 mėnesių tokius gręžinius likviduoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Ir pabaigai, laikinasis įstatymas galioja iki 2025 m. balandžio 30 d., todėl būtų pravartu planuoti reikalingus žingsnius ir terminus, kad pavyktų suspėti į važiuojantį traukinį pačiu geriausiu laiku.
