Darboviečių automatizacija – reali problema
Darbo vietų automatizavimas lems, jog verslo bendrovėse diegiamos technologijos pakeis daugelį šiandienių profesijų ir vers įgyti naujų įgūdžių. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) vykdytos apklausos duomenimis, 43 proc. įmonių ketina artimiausiu metu sumažinti savo darbuotojų skaičių. Pagrindinė to priežastis – technologinių sprendimų diegimas, leidžiantis automatizuoti iki šiol žmonių darbu grįstas veiklas.
PEF prognozuoja, kad iki 2025 m. darbo mašinos dirbs vienodą darbo valandų skaičių kaip ir žmonės. Dėl to tikimasi, kad per artimiausius 2-3 metus dėl vis plačiau pritaikomo mašinų panaudojimo bus atleisti 85 mln. darbuotojų. Nepaisant to, robotizuotos darbo jėgos integracija prisidės ne tik prie masinio darbuotojų atleidimo, bet ir prie naujų etatų kūrimo. PEF nurodo, kad per tą patį laiką atsiras beveik 100 mln. naujų darbo vietų, kurios atspindės naują darbo pasidalijimą tarp žmonių, mašinų ir algoritmų.
Kaip išlikti konkurencingam?
Akivaizdu, jog gyvenant ketvirtosios pramonės revoliucijos laikais, darbo vietų transformacija yra neišvengiama. Visame pasaulyje pastebimas atotrūkis tarp darbuotojų poreikio ir jų turimų kvalifikacijų. Technologinis progresas lemia, jog žmonės priversti prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir sparčiai atnaujinti turimus įgūdžius.
Didėjant naujų gebėjimų paklausai, kiekviena verslo bendrovė turėtų pradėti naudoti perkvalifikavimo (angl. reskilling) ir kvalifikacijos kėlimo (angl. upskilling) praktikas. Kvalifikacijos kėlimas – tai procesas, kai darbuotojai yra mokomi naujų įgūdžių, leisiančių jiems išlikti konkurencingais. Tuo tarpu darbuotojų perkvalifikacija yra orientuota į naujų įgūdžių mokymąsi, leisiantį dirbti potencialiai paklausesnį darbą.
Abu procesai atspindi naują kvalifikacijos kėlimo kultūrą darbovietėse ir jau šiandien yra veiksminga darbdavių strategijos dalis, padedanti tvarkytis su besikeičiančia darbo rinka. Kiekviena darbovietė turėtų investuoti į savo darbuotojus, siūlant jiems tobulėti profesiniu ir asmeniniu lygiu. Pavyzdžiui, skiriant biudžetą savišvietos veikloms ir užtikrinti priėjimą prie paklausiausių kursų bei paskaitų. Nesiimant veiksmų dabar, verslo įmonės susidurs su darbuotojų trūkumų ateityje, kuris kels rimtus iššūkius, siekiant ilgalaikių tikslų ir įmonės augimo.
Darbuotojų gerovė yra ne mažiau svarbi
Jau dabar aišku, jog verslai bus priversti prisitaikyti ir reikšmingai keisti esamą darbo modelį. Tačiau pokyčiai, apie kuriuos kalbame, nėra svarbūs tik įmonės pelną padidinti siekiantiems vadovams – juk tai pakeis daugybės žmonių gyvenimus ir kasdienybę. Darbuotojai bus priversti susidurti su naujais iššūkiais, kurie vers klausti: kaip atrodys ateities darbas? Kaip užtikrinsime darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą? Kaip prisitaikysime, kai į darbo rinką ateis naujos kartos?
Darbovietės per artimiausius metus pasikeis neatpažįstamai, todėl ekonominiai ir visuomeniniai pokyčiai lems ne tik naujas galimybes, bet ir papildomą stresą darbuotojams. Tam verta ruoštis jau dabar, tačiau turime suprasti, jog vienas ir universalus konkrečios praktikos ar technologijos diegimas neužtikrins sėkmės. Verslai, kurie nori pasirūpinti savo darbuotojų gerbūviu, turi palaikyti strateginiais sprendimais grįstą verslo modelį, kuris išliks aktualus ir gebės atlaikyti ateities pokyčius.
Viena iš kertinių idėjų, lemsiančių ateities verslų sėkmę, tai sėkminga vadovų lyderystė. Nors šiandien daugelis organizacijų lyderystę vertina tik pagal finansinius rodiklius, tačiau šie matmenys neapima įmonės kultūros ir vadovų supratingumo reikšmės. Tikri verslo lyderiai turėtų pasižymėti gebėjimu išklausyti ir palaikyti tokią bendrovės kultūrą, kuri suteikia galimybę tobulėti kiekvienam komandos nariui. Rūpestis savo darbuotoju yra paprastas principas, kuris yra neįtikėtinai svarbus. Vadovai, kuriems rūpi darbuotojai, geba pakloti tvirtesnį pagrindą ir užtikrinti verslo sėkmę ilguoju laikotarpiu.
Dar vienas ateities verslų sėkmės receptas – tai gebėjimas ir noras išlaikyti tinkamą darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą. Daugeliui mūsų darbas nuotoliniu būdu reiškia darbą net ir po darbo valandų. El. laiškai į mūsų pašto dėžutes plaukia visą parą, todėl kasdien susiduriame su galimu perdegimu ar išsekimu. Dauguma darbuotojų džiaugiasi nuotolinio darbo lankstumu ir, nors jis buvo labai svarbus pandemijos metu, faktas tas, kad ateityje reikės efektyvesnių sprendimų ir naujų ribų tarp darbo ir laisvalaikio. Dėl to kiekvienoje darbovietėje turėtų vykti reguliarūs mokymai ir darbuotojų susitikimai, padedantys tvarkytis su stresu bei skatinantys rūpintis emocine sveikata.
