Kiekvienas pokytis užimtumo sistemoje – savotiškas socialinis eksperimentas. Prasidėjus pandemijai Užimtumo tarnyba pradėjo mokėti darbo paieškos išmoką, nes reikėjo skubiai apsaugoti Lietuvos žmones nuo finansinių praradimų. Pagrindinis šios priemonės tikslas buvo padėti ir sugrąžinti klientus į darbo rinką, tačiau 39 tūkst. iš panorusių pasinaudoti papildomomis pajamomis apskritai niekada nebuvo dirbę. Ir net nebuvo matomi.
Dabar mes juos matome. Visus, kurie susigundė laikina ir tik minimalius poreikius patenkinančia išmoka. Tai – žmonės, kurie galėtų tapti darbuotojais šalyje, kuri vis labiau jaučia darbo jėgos deficitą. Bet pandemija ir išmokos iš esmės nepakeitė situacijos užimtumo srityje: darbo ieškančių žmonių mažėja. Tuo tarpu daugybė darbdavių iki šiol negali užpildyti tūkstančių laisvų darbo vietų.
Įstatymo pakeitimai tik įtvirtins tai, kas aiškėjo dar iki pandemijos – dažnam darbo ieškančiam žmogui reikia individualios pagalbos. Nuo liepos įsigaliosiančiuose teisės aktuose tai ir bus esminė kryptis klientų aptarnavimo srityje.
Tiesa, girdime skeptikų balsų, mėginančių gauti nedviprasmišką atsakymą į klasikinį klausimą: kur padėti kablelį frazėje „bausti negalima pasigailėti“. Tiesa tokia, kad kablelio vietą sakinyje nurodysite patys.
Kertinis Užimtumo įstatymo pataisų tikslas – kovoti su dirbančiaisiais šešėlyje. Jie ne tik nemoka mokesčių valstybei, bet ir atima bendros gerovės dalį, užsitikrindami nemokamą sveikatos draudimą ar gaudami socialines pašalpas. Užimtumo tarnyba gauna nemažai pranešimų iš atsakingų institucijų, bet nutraukti registraciją galime tik po antro užfiksuoto nelegalaus darbo atvejo per metus. Jau visai netrukus tai pasikeis. Pakaks tik vieno pranešimo iš atsakingų institucijų. Toks žmogus savo pasirinkimu bus įrodęs, kad Užimtumo tarnybos paslaugos jam yra nereikalingos. Kaip ir parama iš valstybės biudžeto.
Bet ir čia neskubame dėti kablelio. Įstatymo paskirtis ir logika yra ne sužlugdyti žmogų, o jam padėti. Siekiama ne bausti – norime suteikti pasirinkimą. Žmogui, įpratusiam dirbti nelegaliai ar prisidurti iš valstybės socialinės paramos, siūlome individualią, prevencinę pagalbą. Rengsime tarpinstitucinius renginius apie šešėlio pasekmes, konsultuosime dėl lengvesnių galimybių legalizuoti savo verslą ar pasirinkti kitą gyvenimo užimtumo planą.
Klientus, kurie susiduria su objektyviomis nedarbo priežastimis, galime nuraminti. Bausti neketiname, nes norime padėti. Užimtumo įstatymo pataisose numatyta remtis ne pirmus metus vykdomų pilotinių projektų modeliu. Paslaugų teikimas yra paremtas atvejo vadybos ir bendradarbiavimo su savivalda ar kitais partneriais principu. Rezultatai skirtingose šalies savivaldybėse rodo, kad Užimtumo tarnyba pokyčiams yra pasirengusi.
Besirengiančio darbo rinkai asmens statusas bus suteikiamas tiems asmenims, kurių kelią į užimtumą lemdavo mobilumo, šeiminiai, priklausomybių ar skoliniai įsipareigojimai. Esminis dalykas – kiekvieno žmogaus situacija bus vertinama labai individualiai.
Juk svarbu ne suskirstyti žmones į kažkokias grupes, bet atskirti tuos, kurie dar nepasiruošė priimti tinkamus darbo pasiūlymus ir suteikti papildomų paslaugų. Šiai grupei bus priskiriami ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Esminis pakeitimų tikslas yra aiškiai pasakyti ir padėti suprasti, kad ne kiekvienas gali savarankiškai ir be jokio tarpininkavimo įsitvirtinti darbo rinkoje. Daliai jų reikalinga kompleksinė ir individuali pagalba.
Kitaip tariant, ne kiekvienas meškerę įsigijęs žmogus gali pirmu bandymu pagauti žuvį. Reikia mokytis tą daryti. Užimtumo tarnyba juos konsultuos, rengs kursus, bandys didinti motyvaciją. O jei po šių mokymų vėl aktyviai įsitraukę į darbo paieškas du kartus per metus atsisakys jiems pagal kompetenciją, algą, vietovę tinkamo darbo pasiūlymo, neteks bedarbio statuso ir už sveikatos draudimą, deja, turės mokėtis patys. Tai bus jų pačių subrandintas pasirinkimas.
Žinoma, būtų naivu tikėti, kad visi geranoriškai priims pagalbą ir pakeis savo gyvenimo įpročius. Bet nauja tvarka numato ir tai, kad per pirmus 9 mėnesius žmogui bus ieškoma darbo, atitinkančio ne tik kvalifikaciją, bet ir buvusią algą. O tai yra labai svarbu, nes siekiama ne tik grąžinti klientą į darbo rinką, bet ir užtikrinti, kad jis po mėnesio vėl negrįžtų į darbo ieškančiųjų stovyklą.
Užtikrinti tvarumą – vienas svarbiausių reformos tikslų. Bet kartais prireiks judėti į priekį mažais žingsneliais. Jei ilgą laiką nedirbęs žmogus išbus darbo rinkoje nors vieną mėnesį – tai jau bus pasiekimas. Nes tai – ištraukimas iš patogios komforto zonos. Galbūt kitą kartą įsidarbinęs jis dirbs ir du mėnesius?
Visi moksliniai sociologiniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau žmogus yra atitrūkęs nuo darbo rinkos, tuo sunkiau jam sugrįžti. Tam reikalinga didelė kompleksinė pagalba ir Užimtumo tarnyba imsis šios misijos.
Kokybiškam paslaugų užtikrinimui numatoma plėsti atvejo vadybos principų taikymą. Jie dirbs ne tik Užimtumo tarnyboje, bet ir savivaldybėse. Ilgametė patirtis parodė: dalis darbo neturinčių žmonių rezultatų gali pasiekti tik individualiai sprendžiant jo problemas.
Vieniems kliūtis įsidarbinti gali būti ir kelionės išlaidos, kurių dalį nuo šiol bus galima kompensuoti. Kitus nuo darbo rinkos skiria įsipareigojimai antstoliams, bet anksčiau ar vėliau teks ir tai išspręsti. Paslaugos, orientuotos į klientą, galės būti puiki galimybė jiems mokytis finansinio raštingumo, pradėti kurti pridėtinę vertę sau ir valstybei.
Užimtumo tarnyba pasirengusi ne tik pastebėti kiekvieną klientą, bet ir suteikti kokybiškas darbo rinkos paslaugas. Įteikti meškerę, išmokyti ja naudotis ir padėti sugauti žuvį. Tikslas – motyvuoti, mokyti, šalinti problemas. Jei ir to nepakaks, Užimtumo įstatymo pataisose numatyta daugiau paramos priemonių. Viskas priklausys nuo paties žmogaus; jis rinksis: pasinaudoti pagalba ar likti už socialinės sistemos ribų.
Kol kas mums visiems kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Šįkart galiu nuraminti, kad esminiai pokyčiai bus nukreipti į individualią pagalbą ir kliento pasirengimą pokyčiams. Ne bausime, o padėsime. Tiems, kas to norės.
Dar vienas svarbus permainų tikslas – tvarus užimtumas, kurio reikšmė valstybėje vis didės. Gali būti, kad aktualiu iššūkiu tai taps tik po dešimtmečio, tačiau pradėti rengtis šiems pokyčiams reikia jau dabar. Apie visa tai gerokai daugiau – kitą kartą.
