Žvelgiant pragmatiškai, talentų trūkumo Lietuvos startuoliuose klausimą spręsti padėtų palengvintos finansinės sąlygos čia dirbti aukštos kvalifikacijos pasaulio specialistams.
Lietuva apsisprendė žengti svarbų žingsnį ir nuo liepos 1 dienos kompensuos trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo išlaidas. Tačiau svarstyti turėtume apie ilgalaikį pokyčių kelią, kad galėtume konkuruoti ne tik atlyginimais, bet ir siūloma gyvenimo kokybe.
Ir tai būtina. Nors pagrindinis dėmesys turėtų būti nukreiptas į Lietuvos gyventojų kompetencijų ir gebėjimų stiprinimą, atsižvelgiant į ilgalaikes švietimo sistemos problemas ir demografinę situaciją, tolesnis spartus ekonomikos augimas sunkiai įsivaizduojamas be gabiausių talentų iš užsienio pritraukimo.
Sprendimas – kompensuoti talentų pritraukimo išlaidas
Naujausias Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas jau priimtas Seime – vienkartinės išmokos iš užsienio atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir įmonėms, kurios įdarbins trūkstamų profesijų atstovus. Vienkartinė kompensacija, skirta padengti dalį persikėlimo išlaidų į Lietuvą atvykstančiam, sudarys iki 3 tūkst. eurų. Įmonėms bus padengiamos aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidos – iki 5,2 tūkst. eurų.
Mokamos išmokos bus tuo atveju, jei asmuo Lietuvos rezidentu ir mokesčių mokėtoju mūsų šalyje nebuvo ilgiau nei 5 metus. Yra ir kiti saugikliai – neterminuota darbo sutartis, ne mažiau kaip 4,1 minimalios mėnesinės algos (MMA) atitikmuo bent 6 pirmus darbo mėnesius. Kitaip tariant, bent 3 tūkst. eurų atlyginimas prieš mokesčius kas mėnesį.
Finansinės paskatos momentas yra labai jautrus. Girdėjome abejones, kad tai neva lietuvių diskriminacija, nes kur tuomet žmogus, kuris sąžiningai dirba Lietuvoje 20 metų, neemigruoja ir moka mokesčius? Kita populistinė žinutė – taip tik paskatinsime lietuvių emigraciją, kad jie grįžę galėtų pasinaudoti šia lengvata. Visiška nesąmonė.
Kodėl Lietuvai reikia pasaulinių talentų?
Specialistai emigruoja ne dėl vienkartinės išmokos. Emigruojama dėl noro užsidirbti, poreikio realizuoti save, patikrinti jėgas ir potencialias galimybes. Kai kalbame apie finansinę paskatą ar mokestines lengvatas talentams, mes, visų pirma, perduodame aiškią žinutę – Lietuvos valstybė sako, kad talentai čia yra labai laukiami.
Nesunku apskaičiuoti, kad bent 3 tūkst. eurų uždirbantis specialistas per metus sumoka apie 10,5 tūkst. eurų mokesčių. Nekalbant jau apie tai, kad ir savo atlyginimą jis greičiausiai leis Lietuvoje, čia atsiveš savo šeimą, vaikus, taps šalies ambasadoriumi draugams.
Aukšto lygio profesionalai, turintys tarptautinės patirties, efektyviai augina talentus įmonių viduje. Dirbdami kartu, lietuviai stipriai auga ir tobulėja – tai neabejotinai naudinga verslui.
Pabrėžtina, kad šiuo atveju kalbame apie tuos specialistus, kurių Lietuvoje paprasčiausiai nėra, nes dar neturėjome galimybių tokių užsiauginti dėl startuolių ekosistemos jaunumo. Pavyzdžiui, tai ir informacijos ar ryšių technologijų, inžinerijos, gyvybės mokslų ekspertai, fizinių mokslų ir inžinerijos technikai, aukščiausio lygio vadovai.
Pokytis – šalies įvaizdis talentų akyse
Girdime ir apie kitas iniciatyvas. Pavyzdžiui, jau šiuo metu įgyvendinama programa, leidžianti jaunesniesiems ir vidutinės kvalifikacijos IT specialistams paprasčiau atvykti dirbti į Lietuvą. Tačiau šalia to labai svarbūs ir „minkštieji“ ar „higienos“ dalykai. Ne tik teisingas ir dosnus socialinis modelis, bet ir gyvenimo būdo, aplinkos veiksniai, tolerantiška ir saugi visuomenė.
Šiuo metu Lietuvoje dalies paslaugų prieinamumas ribotas vien dėl kalbos barjero. Svarbiausių institucijų tinklalapiuose informacijos anglų ar rusų kalbomis yra gerokai mažiau nei lietuvių. Ypač, kai kalbame apie labai konkrečius klausimus – kaip užpildyti anketą X ar kur kreiptis dėl Y. Tai seniai žinomas klausimas, progresas matomas, bet jis pernelyg lėtas.
Nekalbant jau apie tai, kad, jei į Lietuvą atvyksta užsienio talentas, kurio antra pusė nusprendžia nedirbti, norint gauti sveikatos draudimą, laukia tikri kryžiaus keliai. O kaip su vaikų švietimu? Nėra nė vienos valstybinės mokyklos, kurioje pamokos vyksta anglų kalba.
Visos šios detalės susijungia į vientisą puzlę, kuri formuoja galutinį šalies įvaizdį talentų akyse. Pavyzdžiui, estai puikiai pozicionuoja save kaip „e-Estonia“, o jų startuoliams tai atidaro daug įvairių durų. Kartu ir pritraukia aukštos kvalifikacijos specialistus į Taliną, kuris yra daug mažesnis miestas nei Vilnius ir, galima pajuokauti, net klimatas ten prastesnis.
Taigi tikrasis atsakymas, kaip Lietuvai pritraukti daugiau pasaulinių talentų, slypi požiūryje. Įsivaizduokite, kokios būtų mūsų galimybės, jei žengtume daug mažų, bet reikšmingų žingsnių pasaulinių talentų pritraukimo kryptimi. Nėra vieno sprendimo, kuris padarys stebuklą. Tačiau tikrai aiški visa sprendimų sistema – nuo higieninių iki itin ambicingų – tam, kad įvyktų pokytis. Potencialo tam turime, o drąsos pradėti ir užsispyrimo laikytis vieningai?
Asociacija „Unicorns Lithuania“ šiuo metu vienija daugiau nei 40 Lietuvos startuolių, kuriančių pasaulyje pripažintus produktus, darbo vietas, mokančių mokesčius. Narių gretose – „Vinted“, „Tesonet“, „KiloHealth“, „Hostinger“, „Bored Panda“, „Omnisend“, „Tech zity“, „PVcase“, „Trafi“, „TransferGo“, „Whatagraph“ ir kiti.
