Naujasis Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentas (toliau – VSBIR) ir naujosios Vertikaliosios gaires įsigalios 2022 m. birželio 1 d.

Susitarimai tarp įmonių, veikiančių skirtinguose tiekimo grandinės lygiuose, pavyzdžiui, susitarimas tarp tiekėjo ir platintojo, kitaip dar vadinami vertikaliaisiais susitarimais, yra draudžiami pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio 1 dalį, jei tokio susitarimo tikslas arba poveikis yra konkurencijos bendrojoje rinkoje trukdymas, ribojimas arba iškraipymas ir jis gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

VSBIR nustato išimtis, kuomet vertikaliesiems susitarimams nėra taikomas bendrasis draudimas, taip suteikiant vertikaliųjų susitarimų šalims didesnį tikrumą dėl jų vykdomos verslo praktikos ir susitarimų atitikties konkurencijos teisės taisyklėms. Sutartys, kurios neatitinka VSBIR sąlygų, vis tiek gali būti suderinamos su SESV 101 straipsnio 1 dalimi, tačiau tokius susitarimus reikia vertinti individualiai.

Pagrindiniai ankstesnių taisyklių pakeitimai yra susiję su dvejopo platinimo verslo modeliu, t. y. atvejais, kai tiekėjas savo prekes arba paslaugas parduoda per nepriklausomus platintojus, tačiau taip pat ir tiesiogiai galutiniams vartotojams, aktyvių pardavimų ribojimais, didžiausio palankumo sutartinėmis nuostatomis, selektyvaus ir išimtinio platinimo susitarimais ir kt. Atitinkamai, verslo atstovai turėtų atkreipti dėmesį į jų praktikoje taikomo vertikalaus susitarimo pobūdį ir įsivertinti jiems aktualių pakeitimų poveikį bei reikalingų pakeitimų esamuosiuose bei ateityje sudaromuose susitarimuose.

Dvejopas platinimas: daugiau rizikų ir reikalavimų tiekėjams, veikiantiems ir mažmeninėje rinkoje

Dvejopo platinimo sistema, kai tiekėjas parduoda savo prekes ar paslaugas ne tik per nepriklausomus platintojus, bet ir tiesiogiai galutiniams klientams, konkuruodamas su savo platintojais, šiuo metu yra paplitusi verslo praktika. Sparčiai vystantis tiesioginei prekybai internetu toks verslo modelis vis dažniau pastebimas ir tarp Lietuvos įmonių. Atsižvelgiant į tai dvejopo platinimo apribojimai, įsigaliosiantys nuo 2022 m. birželio 1 d., turės įtakos daugybei prekių ženklų ir tiekėjų, veikiančių Lietuvoje.

Pagal iki šiol galiojusį reguliavimą, vertikaliems (neabipusiams) susitarimams dvejopo platinimo sistemose VSBIR įtvirtinta išimtis buvo taikoma be jokių konkrečių apribojimų. Tai reiškia, kad tiekėjas galėjo parduoti savo prekes ar paslaugas per nepriklausomus platintojus ir tiesiogiai galutiniams klientams jei nė vienos šalies rinkos dalis neviršijo 30 proc. ir tokie vertikalieji susitarimai neturėjo vadinamųjų „hardcore“ apribojimų (tokių, kaip perpardavimo kainos fiksavimas, teritorinis/klientų apribojimas, kt.).

Naujasis VSBIR įtvirtina, kad dvejopo platinimo sistemoje bendroji išimtis netaikoma tiekėjo ir pirkėjo informacijos mainams, kurie nėra tiesiogiai susiję su susitarimo įgyvendinimu arba nėra būtini sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų gamybai arba platinimui pagerinti.

Naujosios Vertikaliosios gairės įtvirtina nebaigtinį sąrašą informacijos pavyzdžių, kuri, tikėtina, bus laikoma būtina sutarties įgyvendinimui ir atvirkščiai – nepateks į VSBIR taikymo sritį. Toks sąrašas suteikia daugiau aiškumo dėl informacijos keitimosi dvigubo platinimo verslo santykiuose, tačiau nesuteikia garantijos dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo nebuvimo. Atsižvelgiant į vykdoma verslo praktiką, verslo atstovai visais atvejais turės įvertinti galimą konkrečios informacijos mainų poveikį konkurencijai.

Bendroji išimtis dvejopo platinimo sistemoje taip pat bus netaikoma vertikaliesiems susitarimams, susijusiems su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimu. Šis ribojimas yra aktualus internetinėms prekyvietėms, kitoms internetinėms prekių ar paslaugų platinimo platformoms, kurios taip pat parduoda prekes ir paslaugas konkuruodamos su tarpininkavimo paslaugų pirkėju. Tokiems internetinio tarpininkavimo susitarimams VSBIR nebus taikomas ir jų atitiktis konkurencijos teisės taisyklėms turės būti vertinama individualiai.

Daugiau lankstumo tiekėjams organizuoti savo prekių ar paslaugų platinimo sistemas internete

Dabartinę taisyklių vertikaliesiems susitarimams peržiūrą daugiausia lėmė augantis ekonomikos skaitmenizavimas, nesustabdomas internetinių pardavimų augimas bei didelių elektroninės prekybos įmonių ir platformų plėtra. Atsižvelgiant į tai, naujos taisyklės įtvirtina daugiau aiškumo internetinės prekybos atžvilgiu ir galimų ribojimų, susijusių su prekių ir (ar) paslaugų platinimu internete.

Naujasis VSBIR įtvirtina, kad bendroji išimtis netaikoma vertikaliesiems susitarimams, kuriais siekiama trukdyti pirkėjui ar jo klientams veiksmingai naudotis internetu sutartyje nurodytoms prekėms ar paslaugoms parduoti. Tai neatima galimybės nustatyti pirkėjo atžvilgiu kitų internetinės prekybos arba internetinės reklamos apribojimų, todėl, pavyzdžiui, atskirų paslaugų teikėjų draudimai ar kokybės kriterijai galės būti taikomi tol, kol jie netrukdys veiksmingai parduoti internetu.

Sprendimas, ar konkrečiam su internetu susijusiam apribojimui taikoma bendroji išimtis, ar vis dėl to jis patenka į draudžiamų apribojimų teritoriją, priklausys ir nuo apribojimo pobūdžio, ir nuo apribojimo intensyvumo. Taigi, nors naujasis VSBIR suteikia tiekėjams daugiau lankstumo organizuoti savo prekių ar paslaugų platinimo sistemas internete, tiekėjai neišvengs su tuo susijusių rizikų, nes nei VSBIR, nei naujosios Vertikaliosios gairės neįtvirtina objektyvaus ir ryškaus skirtumo tarp leistinų ir griežtų internetinės prekybos apribojimų.

Atsižvelgiant į kintančią rinką ir augant internetinei prekybai, VSBIR buvo atsisakyta draudimo dėl skirtingos kainodaros arba tiekėjų taikomų skirtingų kriterijų pardavimui internetu ir kontaktinėse parduotuvėse. Naujose Vertikaliosiose gairėse aiškiai įtvirtinta, kad tiekėjai gali nustatyti skirtingas didmenines kainas to paties platintojo pardavimui internetu ir ne internetu, nes tai gali paskatinti arba atlyginti tam tikras reikalingas investicijas.

Nors didmeninių kainų skirtumas turi būti pagrįstai susijęs su sąnaudų ar investicijų skirtumais tarp pardavimo internetu ir ne internetu, sutarties šalys nėra įpareigojamos atlikti sudėtingų sąnaudų skaičiavimų arba dalytis išsamia sąnaudų informacija, kad tai įrodytų. Nepaisant to, dvigubos kainodaros bendrosios išimties atveju taip pat taikomos tam tikros apsaugos priemonės. Atitinkamai, didmeninės prekybos internetu ir ne internetu kainų skirtumu neturėtų būti siekiama apriboti tarptautinį pardavimą arba pirkėjui trukdyti veiksmingai naudotis internetu.

Be to, nors šalys gali laisvai sukurti sistemą, kuri leistų joms veiksmingai įgyvendinti dvigubą kainodarą (pavyzdžiui, stebėti, kurios prekės iš tikrųjų parduodamos internetu ar ne internetu, siekiant pateikti sąskaitas), bet kokia tokia sistema neturėtų nustatyti produktų kiekio, kuriuos pirkėjas gali parduoti internetu.

VSBIR įtvirtina pereinamąjį vienerių metų naujųjų taisyklių taikymo laikotarpį. Tai reiškia, kad nors naujosios taisyklės įsigalios birželio 1 d., susitarimams, sudarytiems iki birželio 1 d. ir atitinkantiems ankstesnes VSBIR taisykles, naujosios taisyklės privalomai nebus taikomos. Visgi pereinamasis laikotarpis nebus taikomas naujai sudarytiems susitarimams, todėl verslo atstovai, sudarydami naujus vertikalius susitarimus nuo birželio 1 d., turės vadovautis naujomis VSBIR taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, įmonės, dalyvaujančios vertikaliuosiuose sutarimuose, turėtų nedelsti peržiūrėti turimų susitarimų nuostatas ir jas pritaikyti prie pasikeitusio reguliavimo bei įsivertinti rizikas dėl galimų konkurencijos teisės pažeidimų.