Pagrindinė kryptis – Vakarų Europa

Siekiant prisitaikyti prie pakitusios situacijos, bus reikalingas ilgas ir nuoseklus visos komandos darbas. Tam jau įgyvendiname planą, kuris apima veiksmus trimis skirtingomis kryptimis: veiklos efektyvumo didinimo, sąnaudų mažinimo ir plėtros į naujas rinkas, ypač Vakarų Europos.

LTG Grupės strateginiuose tiksluose veiklos diversifikavimas ir paslaugų, nukreiptų į skirtingas rinkas, plėtra atsirado 2017 metais. 2020-aisiais buvo įsteigta „LTG Cargo“ dukterinė bendrovė „LTG Cargo Polska“, kurios veikla dabar ypač prisideda prie veiklos diversifikavimo. Kiek anksčiau šiais metais pradėti reguliarūs intermodaliniai pervežimai iš Kauno intermodalinio terminalo į Duisburgą Vokietijoje.

Tai – pirmasis tarptautinis krovinių gabenimo maršrutas į Vakarų Europą, kurio įgyvendinimu trijose skirtingose šalyse rūpinasi LTG Grupei priklausančios bendrovės. Lietuvoje pervežimus vykdo „LTG Cargo“, o Lenkijoje ir Vokietijoje – „LTG Cargo Polska“ komanda. Pasiekus Duisburgo intermodalinį terminalą klientams atsiveria galimybės puspriekabes ir konteinerius traukiniais toliau gabenti ir į kitus terminalus Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje. Taip pat galimos jungtys su Prancūzija ar Didžiąja Britanija.

Be to, bendrovė pradėjo siūlyti intermodalinių krovinių gabenimo paslaugas į terminalus Lenkijoje – jau įvykdyti bandomieji reisai į Gdanską ir Malaševičę. Klientams pageidaujant bus ieškoma galimybių krovinius gabenti ir į Poznanę.

Taip pat vystoma partnerystė su Latvijos ir Estijos kolegomis, kad augų „Ambertrain“ traukinio tarp Vakarų Europos ir Baltijos šalių pervežimai, vyksta diskusijos su Kazachstano atstovais dėl krovinių pervežimo į Klaipėdos uostą.

Siekiame toliau dirbti Ukrainoje

Nors dėl Rusijos karo Ukrainoje laikinai sustabdėme čia įsteigtos „LTG Cargo Ukraine“ veiklą, Ukraina išlieka svarbi rinka – palaikome ryšį su mūsų darbuotojais ukrainiečiais, sulaukiame užklausų apie krovinių vežimą iš Ukrainos per Lenkiją.

Pastaruoju metu itin aktyviai dirbame su potencialiais partneriais Ukrainoje dėl grūdų vežimo iš šios šalies. Maršrutas per Lenkiją iš tiesų sudėtingas – reikėtų net du kartus keisti vėžę. Taip yra todėl, kad Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje, naudojama platesnė vėžė, o Lenkijoje – siauresnė. Be to, yra iššūkių dėl terminalų pajėgumų Lenkijoje, sudėtinga užtikrinti efektyvias logistikos grandines karo apimtoje šalyje. Nepaisant to, jau baigiame suplanuoti procesus, reikalingus siekiant prisidėti eksportuojant grūdus iš Ukrainos.

Tokio pobūdžio projektas, kai kroviniai iš Ukrainos į Lietuvą gabenami per Lenkiją, bus įgyvendinamas pirmą kartą. Įprastai sukurti ir užtikrinti tokį maršrutą prireiktų iki metų, tačiau tikimės, kad greita reakcija ir nauji, nestandartiniai sprendimai pirmuosius vežimus leis įgyvendinti jau netrukus. Juolab kad iš Lietuvos jau yra išvykęs bandomasis traukinys į Ukrainą.

Visa tai – pirmieji žingsniai ir rezultatai pakitusioje realybėje. LTG Grupės įmonės ir toliau tęs suplanuotus veiksmus, kad prisitaikytų prie kintančios verslo aplinkos ir padėtų tai padaryti savo klientams.

Sėkmę skaičiuojame ne tonomis

Kaip rodo apibendrinti duomenys, LTG Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ per praėjusius metus pervežė apie 51,1 mln. tonų krovinių. Preliminariu vertinimu, šiemet krovinių pervežimo apimtys bus maždaug per pusę mažesnės ir sieks apie 26,5 mln. tonų. Pastebimai sumažėjus krovinių, LTG Grupė gali netekti apie 150 mln. eurų pajamų.

Jau nuo vasario mėnesio LTG Grupės krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ nebeveža Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ trąšų. Galima palyginti: ankstesniais metais bendrovė jų gabendavo apie 12 mln. tonų. Krovinių pervežimo apimtis taip pat veikia Baltarusijos draudimas tranzitu per šią šalį vežti naftos produktus ir trąšas, šiemet kovą įvestos papildomos ES sankcijos Baltarusijai, taip pat Rusijos bendrovei SUEK, kurios anglis buvo vežama per Lietuvą, ir kt. Ateityje gali būti įvesta naujų sankcijų, kurių besąlygiškai laikysimės.

Šiandien būtų beprasmiška prognozuoti, ar kada nors sugrįš buvę milijonai tonų. Kita vertus, pervežtų krovinių kiekis – toli gražu ne vienintelis rodiklis bendrovės sėkmei matuoti. Diversifikavusi veiklą ir prisitaikiusi prie situacijos, LTG Grupė gali būti stipri, sėkminga bei pelninga net ir veždama mažiau krovinių, nei būdavo įprasta pastaraisiais metais.

Beje, grupės stiprybė priklauso ne tik nuo krovinių vežimo. Norėdami, kad geležinkeliai būtų transporto sistemos stuburas, turime plėtoti konkurencingą geležinkelio infrastruktūrą. Šiemet prie to ketina prisidėti valstybė, kad galėtume tęsti strateginius investicijų projektus, tarp jų – elektrifikuoti geležinkelį iki Klaipėdos.

Geležinkeliai negali būti stiprūs be keleivių. Todėl skaitmenizuojame paslaugas bei tęsiame traukinių atnaujinimo programą. Ir šioje srityje kuriame tvirtus ryšius su Vakarais: atnaujinę traukinių parką, galiausiai atsisakysime Rusijoje pagamintų traukinių, nebeliks priklausomybės nuo detalių tiekėjų iš Rytų. Tiesiogine prasme jungtis su Vakarais sustiprins ir „Rail Baltica“ geležinkelis, sujungsiantis Baltijos šalių sostines su Varšuva ir Vakarų Europa.