Įrankiai efektingi, bet rezultatai menki

Baudžiamasis kodeksas numato galimybes taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, tai yra, paimti iš kaltininko ne tik tai, ką jis gavo iš įrodyto nusikaltimo, bet ir tai, kas yra neproporcinga kaltininko teisėtoms pajamoms, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą. Taip pat baudžiama už siekį nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, jei su tuo turtu buvo atliekamos bet kokios finansinės operacijos: sudaromi sandoriai, jis buvo naudojamas ūkinėje, komercinėje veikloje ir panašiai. Dabar civilinio turto konfiskavimo įstatymu buvo sudarytos prielaidos turtą konfiskuoti net ir tuomet, kai asmuo nebuvo nuteistas už jokį nusikaltimą. Kitaip sakant, užtenka, kad būtų pareikšti įtarimai, o tyrimas gali būti nutrauktas ar net priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Atrodytų, šių įrankių turėtų pakakti kovojant su šešėline ekonomika – teisėsauga gali konfiskuoti asmens turtą kilus net menkiausiai abejonei dėl jo įsigijimo teisėtumo ir efektyviai užtikrinti teisingumą. Deja, nors minėtos baudžiamojo kodekso nuostatos galioja jau dešimtmetį, o civilinio turto konfiskavimo įstatymas – beveik dvejus metu, regis, nieko reikšmingo nuveikti nepavyko. 2019–2020 metų statistika rodo, kad teismams dėl neteisėto praturtėjimo buvo perduota vos 10 bylų, dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo – 14 bylų, o išplėstinis turto konfiskavimas pritaikytas 7 asmenims. Neteko girdėti, kad kam nors būtų pritaikytas civilinio turto konfiskavimo įstatymas.

Nusitaikė ne į tuos žmones

Ši padėtis natūraliai kelia klausimą, kad galbūt šešėlinė ekonomika nėra jau tokia didelė, kokią ją norima pavaizduoti. O gal tiesiog kovotojai su ja pritrūksta reikalingų kompetencijų? Norėdama išsklaidyti abejones dėl pastarojo klausimo, Generalinė prokuratūra užsibrėžė trūks plyš atrasti neteisėtai įgyto turto savininkus.

Generalinio prokuroro priimtoje rekomendacijoje, kuri tapo privaloma visiems prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nurodoma, kad turto tyrimą būtina atlikti, kai atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didesnės nei 25 tūkst. eurų turtinės iš nusikaltimo gautos naudos ar aptinkamas tokios vertės neaiškios kilmės turtas. Taip pat, kai atliekami tyrimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (pinigų plovimo) ir korupcinių nusikaltimų. Negana to, rekomendacijose parašyta, kad turto tyrimas turi būti atliekamas ir dėl tiriamojo šeimos narių, giminaičių ir kitų susijusių asmenų, su kuriais nevedamas bendras ūkis.

Būtų suprantama, jei visa tai būtų taikoma tiriant organizuoto nusikalstamumo atstovų, narkotikų prekeivių, kontrabandininkų ir panašaus plauko veikėjų veiklą, tačiau pastaruoju metu turto tyrimų taikiniais tampa verslininkai, bendrovių vadovai, akcininkai, jų sutuoktiniai ir net tėvai. Pavyzdžiui, byloje dėl galimai apgaule išvengtos prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį, atliekamas ir dešimčių milijonų vertės verslus valdančio bendrovės akcininko ir jo sutuoktinės turto tyrimas, renkami duomenys apie daugiau nei per dešimtmetį keliolikos verslininko valdomų įmonių gautas pajamas, teiktas ir gautas paskolas ir kitas finansines operacijas. Tokiu būdu bendrovės vadovų ar akcininkų problemos kartais net patrigubėja. Blogiausia, kad turto tyrimas tampa visiškai savarankišku tyrimu ir su pagrindiniu tyrimu nelabai ką turi bendra – atrodytų, pagrindinis tyrimas tampa tik akstinu atlikti vienos ar kitos įmonės vadovų ar akcininkų ir jų artimųjų turto tyrimus.

Niekas nėra apsaugotas

Nors dažniausiai turto tyrimai baigiasi taip ir nesurinkus duomenų, kad asmens turtas buvo įgytas neteisėtai, tačiau iki tol įtariamajam teks atsakyti į daugybę turto tyrėjų užklausų. Pavyzdžiui, apie prieš dešimtmetį gautus pavedimus, pirktas ar parduotas akcijas, gautas dovanas, dividendus iš užsienio bendrovių, apie jūsų tėvų investicijas į jūsų verslą, namuose laikomas stambias pinigų sumas ir panašiai. Situacija tampa dar sudėtingesne, kai į apklausas pradedami kviesti verslininkų sutuoktiniai, garbaus amžiaus tėvai, vaikai, esami ar buvę verslo partneriai. Dėl tokių veiksmų gali susvyruoti verslininko reputacija, kyla nepasitenkinimas ne tik tarp verslo partnerių, bet ir tarp artimųjų.

Kai klausimų ir procesų – nors vežimu vežk, tikrai ne kiekvienas yra pajėgus savarankiškai į juos atsakyti, tad į procesus tenka įtraukti ištisas teisininkų ir finansininkų komandas. Blogiausia, kad iš didelio debesies būna mažai lietaus. Teismui perduodama nedaug bylų, jų rezultatyvumas yra menkas, tad natūraliai ima atrodyti, kad taip tik norima daryti papildomą spaudimą tiriamiesiems . Šią prielaidą sustiprina ir tai, kad turto tyrimai dažniausiai pradedami neturint jokių konkrečių duomenų apie galimą neteisėtą turto kilmę. Kitaip tariant, taikoma turtingo žmogaus kaltumo prezumpcija, kas sunkiai dera su pamatiniais baudžiamojo proceso principais.

Į ką dėmesį kreipia tyrėjai

Turto tyrėjų dėmesį visuomet pritraukia grynieji pinigai, kurių radimą pas įtariamąjį pareigūnai jau savaime vertina kaip savo darbo sėkmę. Tai puikiai atsispindi teisėsaugos institucijų platinamuose pranešimuose spaudai apie pradėtus tyrimus – į akis iškart krinta, kaip pabrėžiamos rastos grynųjų pinigų sumos. Ir visiškai nesvarbu, ar vėliau pavyks įrodyti, kad šie grynieji pinigai gauti neteisėtu būdu. Taigi, net jei grynieji pinigai buvo įgyti sąžiningai, patariama vengti laikyti dideles jų sumas ir vengti mokėjimų didelėmis grynųjų pinigų sumomis.

Tyrėjai taip pat visuomet įtariai žiūri į didelės vertės dovanas ir paskolas tarp fizinių asmenų. Dėmesį gali patraukti asmens naudojami, kitų asmenų ar nesusijusių bendrovių vardu registruoti automobiliai, namai, vasarnamiai ar bet koks kitas aiškaus ryšio su tiriamuoju neturintis turtas. Neabejotinai tyrėjams tektų aiškintis ir dėl mokėjimų už asmeninius pirkinius iš užsienio jurisdikcijose registruotų bendrovių sąskaitų, atsiskaitymų kreditinėmis kortelėmis, kurios susietos su tokių bendrovių banko sąskaitomis. Jei to nepavyksta išvengti, reikėtų iškart turėti labai aiškius atsakymus, kodėl tai daroma. Juk niekada nežinai, kada į tavo duris gali pasibelsti turto tyrėjas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją